Liepos 6 –osios rytmetį Troškūnų stotyje susitiko du traukiniai atidundėję iš Panevėžio iš Anykščių, didelis būrys įvairaus amžiaus dviratininkų atvyko į tradicinį „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“organizuotą Valstybės dienos minėjimą.
Liepos 6 –osios rytmetį Troškūnų stotyje susitiko du
traukiniai atidundėję iš Panevėžio iš Anykščių, didelis būrys įvairaus amžiaus
dviratininkų atvyko į tradicinį „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“organizuotą
Valstybės dienos minėjimą.
Apžiūrėję siaurojo geležinkelio istorijos ekspoziciją,
sujungtu , net 7 vagonų traukiniu nukeliavę iki Pagojo stotelės, džiugia 150 dviratininkų
kolona per kalneliais vingiuojančiu plentu bei Šilo smėliakalniu nuriedėjo apie
5 kilometrus ir pasiekė Palatavio piliakalnį. Vietą kur pasak istorikų 1253 m.
buvo vainikuotas karalius Mindaugas. Kalno viršūnėje susirinkę, simbolinių
karaliaus ir karalienės raštus papuošė apylinkės pievose surinktomis gėlėmis.
Lietuvos archelogų draugijos pirmininkas Zenonas Baubonis
pakalbėjo apie Lietuvos piliakalnius, istorikas Tomas Baranauskas apie čia
būvusį Lietuvos dvarą, minimą karaliaus Mindaugo ir kalavijuočių sutartyse. Šių
eilučių autorius apie kalno paslaptį ir reikšmę lietuviškoje kultūroje, apie
kunigaikščių sapną, šio piliakalnio suradimą bei suvokimą, kad tėvynė tai mes
ir mūsų tiesa, teisingumas bei meilė. Žodį tarė verslininkas Petras Lukoševičius
iš Pursko, savo žemėse pastatęs senovės jotvingių gyvenvietę pramogoms ir senovės
gyvenimo pažinimui. Panevėžio dviratininkų vadovas Alfonsas Barauskas pažymėjo,
kad dviratis panašus į žirgą, mat galima judėti panašiu 10-20 kilometrų per
valandą greičiau dviračių propaguotų šūkiu „ Du ratai veža“ papuoštas liemenes
padovanojo čia dalyvavusioms Panevėžio ir Utenos apskričių viršininkėms Gemai
Umrasienei bei Angelei Kaušylienei. Siauruko direktoriue gėrėjosi, kad vis
populiarėjo kelionės „siauriukas plus dviratis ir pažadėjo, kad panašių kelionoų
bus daugiau. Birbine tautiškas melodijas traliavo Rimas Banblinskas,
dainavo Edita Surgautytė, grojo Andrioniškio kapela „Pelyša“.
Per visą piliakalnio viršūnės ilgį ištiesus drobinę
staltiesę visi bičiuliškai papietavo ir išsiskirste pažadėję čia vėl susitikti
po metų, vidurdienį.
