Jauniausias Anykščių rajono tarybos narys Šarūnas Grigonis paskutiniame Tarybos posėdyje atkreipė dėmesį, kad Anykščių rajone prastai sprendžiami jaunimo reikalai, per keletą paskutinių metų nesusikūrė nė viena nauja jaunimo organizacija. Jaunasis politikas įžvelgia, kad tai gali lemti prastai Savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorės Ingos Beresnevčiūtės atliekamos pareigos, ši atkerta, kad pačiam jaunimui trūksta iniciatyvumo.
Kaip, Jūsų akimis, šiandien atrodo jaunimo situacija Anykščių rajone? Ar įžvelgiate kažkokias su tuo susijusias problemas? O gal Anykščių jaunimui visko pakanka, jais ir taip pasirūpinta?
Juozas RATAUTAS, anykštėnas:
– Man išvis keistai atrodo, kai žmonės skirstomi pagal amžių. Suprask: jaunas – gerai, senas – ne. Kas tie jaunimo reikalai ir kuo jie skiriasi nuo kitų anykštėnų lūkesčių? Viena Savivaldybės tarnautoja socialiniame tinkle džiūgavo, jog sulauksime jaunos šeimos. Tuomet noriu žinoti, kur ta amžiaus riba ir kuo geresnė dvidešimtmečių šeima nei keturiasdešimties sulaukusi? Praeitos kadencijos Savivaldybės subkultūroje ryškiai dominavo vyresnio amžiaus paniekos kultas. Meras savo veiklą pradėjo nuo dirbančių senjorų ,,valymo“, agresyvi retorika sklido ir iš kai kurių valdininkų: tipo, jei senas, tai durnas. Kelis dešimtmečius dirbau įvairaus lygio vadovu ir nė kiek nenusivyliau vyresnių žmonių darbu. Atvirkščiai, labai sveika, kai kolektyve išlaikoma proporcija tarp jauno ir vyresnio amžiaus, tarp moterų ir vyrų, tarp įvairaus charakterio žmonių. Tuomet vienas kitą papildo patirtimi, entuziazmu, iniciatyvom. Sutikit, jog yra dvidešimtmečių, besitrinančių apie aludes, ir septyniasdešimtmečių, siekiančių, dirbančių, kuriančių… Kai man pasako, jog esu nebe jaunuolis, visados amžių pasiūlau pasitikrinti stadione. Kita vertus, niekas nedraudžia burtis jauniems anykštėnams ir kalbėtis apie jų specifines problemas, organizuoti renginius, rengti projektus, netgi prašyti paramos iš valdžios. Negali būti taip: Rajono taryba ar Savivaldybė siūlo, o jaunimas laukia.
