
Dar kartą perskirsčius Seimo rinkimų apygardų ribas, šalies Parlamento narių rinkimai tampa jau nebe savo atstovo valdžioje rinkimais, o prizų dalybomis. Iš keturių valdžių realiai renkama lieka tik vietinė valdžia.
Prezidento, o ypač Europarlamento rinkimai niekada nebuvo siejami su asmeniniais balsuotojo lūkesčiais. Prezidento galiomis dažniau tikima labiau negu yra jo realios galios, tačiau vargu ar kas viliasi, jog valstybės vadovas išspręs konkrečias problemas. Net algos, pensijos ir mokesčiai prie valstybės vadovo nelimpa. Ką jau kalbėti apie kelius, elektros kainas ir kitus menkniekius. Prezidentas renkamas tam, kad nebūtų karo. Na, dar Seimui pabarti. Juk Seimas, ką į jį beišrinktume, yra blogis. Visi jie ten vagys!
Dėl Europos parlamento dar aiškiau. Tam Briuselyje jie tik vyną geria, krevetes valgo ir milijoną pinigų uždirba. Balsuojam dažniausiai net ne kad kažką konkretų į sočią politinę pensiją išsiųstume, o prieš jau buvusius. Būtų rinkėjų valia, tikiu, kad nei vieno Lietuvos politiko į Briuselį nedeleguotume. Užteks ponams ponauti!
Iš Seimo tikimės darbų, įstatymų, reformų. Arba reformų stabdymo. Pusė parlamentarų, renkamų vienmandatėse apygardose, yra teritorijos, kurioje jie renkami lobistai. Jie privalo būti savo rinkėjų, (ypač savo rinkėjų) atstovais. Tokia juk parlamento struktūra. Nes jeigu 141 narys visiems Lietuvos žmonėms yra vienodai lygus, tai kuriems galams tos vienmandatės apygardos?
Vienas garsus krepšinio treneris, komandai patardamas, kaip toliau žaisti, į viešumą išleido auksinę frazę: „Ei, kažką pamakaluojam“. Gera frazė. Tinkanti politikai, ypač Seimo apygardoms perbaižyti.
Kažką pamakalavus, anykštėnai Deltuvos šiaurinėje apygardoje bendrą Seimo narį rinko kartu su „po biški“ Ukmergės ir Panevėžio rajonų gyventojų. Trys Zarasų rajono rinkimų apylinkės priskirtos Nalšios šiaurinei apygardai, o likusi rajono dalis – Sėlos rytinei apygardai. Nelabai suprantu, kaip vieno rajono dviem gretimiems kaimams Seime gali atstovauti du skirtingi nariai. Nelabai suprantu, nelabai gali ir nelabai atstovaus…
Seimo rinkimų apygardų ribų perbraižymas yra pagrįstas principu, jog kiekvienas vienmandatėje išrinktas narys turi atstovauti panašiam rinkėjų skaičiui. Žinia, Vilniuje gyventojų skaičius auga, o rajonuose – mažėja. Ši aritmetika ir lemia rinkimų apygardų ribų perbraižymus. Dura lex, sed lex…
Jau 1992-aisiais kai kurie Lietuvos rajonai per Seimo rinkimus buvo skiriami į dvi dalis, tačiau tada tokių išmėsinėtų rajonų buvo du ar trys. Tada Vilniui buvo skirta 10 vienmandačių apygardų, dabar jau 14. Aišku, sąmokslo teorija, bet dabartinis rinkimų apygardų pakišimas po istoriniais Sėlos, Nalšios, Karšuvos pavadinimais, juos dar suskirstant pagal pasaulio kryptis, Seimo narius padaro tarytum nematomais. Man, mano Balninkai niekad nei su Nalšia, nei su pietumis nesiasocijavo. Antrajame ture mano gimtojo kaimo žmonės rinkosi tarp vilniečio Šarūno Biručio ir Švenčionių rajono vicemero Eriko Demidovo. Bijau, kad iki rinkimų rezultatų paskelbimo šioje apygardoje išrinktas Seimo narys net nežinojo, kur yra tie Balninkai. O ten šalia dar yra Antamakiai, Pabarai, Vanagynė ir kitos šlovingos Nalšios pietinės apygardos vietos.
14-oje Vilniaus apygardų vilniečiai politikai nesutelpa. Jie kaip skėriai plinta po visą Lietuvą. Jie varžosi tose apygardose, su kuriomis nieko bendro neturi ir neturės. Net ir kaimiečiai, išrinkti į Seimą, pamažu su žmonomis, vaikais ir uošvienėmis persikrausto į sostinę. Taip baigiama formuoti net ne segmentuota (pvz. ekonominė, socialinė ir pan.), o mentalitetinė atskirtis. Yra mes ir yra jie.
Utenos apygarda, kuri kol kas sudaryta tik iš Utenos rajono, į Seimą išrinko nepartinį, buvusį „darbietį“ Vitalijų Šeršniovą. Jis rinkimuose įveikė konservatorių Edmundą Pupinį ir socialdemokratą, tada dar būsimą premjerą Gintautą Palucką. Ką ten įveikė, kaip pro stovinčius praėjo. V. Šeršniovas Seime – lyg ir nesąmonė, bet kartu ir iliustracija: nebūtų apygardos mėsinėjamos, Parlamento sudėtis būtų kitokia. Ar V. Šeršniovas bus geriausiu Seimo nariu? Ne svetimų reikalas! Jeigu jau Čiulėnams leista turėti nuomonę, tai nereikia per juos pervažiuoti Švenčionėliais ir nuo mūsų kaimo atstovu Vilniuje paskelbti vilnietį!
ale kodėl vis neramu Utenos Leliūnų melžėjai ?
gal geriausias šito rajono apsėklinimo specialistas bergždžiai dirba ir dėl to grupės primelžis mažėja.
Nėra planinio primelžio – nėra užmokesčio 🙁
reikia tik partijas palikti, iskaiciavus po kiek balsu turi, ir tegul po viena sedi, kam ten ju daug, maziau algu reiks, o balsuoja vistiek kaip partijos valdzia liepe. tai kam juos dar sert. o gal geriau viena palikim, koki grazu, ir tegul vadovauja. Pas mus gi toks supratimas
Gudručiai sugalvojo…
Vienmandates apskritai reikia panaikinti, nes nieko gero, kai kiekvienas tempia reikalus savo teritorijos naudai.
dabar jau geriau kaip už išrinktąjį kombinatoriu nieko neprimakaluosi…