Jau pasibaigus antrojo Seimo rinkimų turo balsavimui paaiškėjo, kad vienas iš kandidatų Anykščių-Kupiškio rinkimų apygardoje yra buvęs KGB rezervo karininkas. Tai rinkimus laimėjęs Darbo partijos kandidatas Ričardas Sargūnas. Tačiau formaliai šis tautos atstovas nėra pažeidęs jokių teisės aktų.
Jau pasibaigus antrojo Seimo rinkimų turo balsavimui paaiškėjo, kad vienas iš kandidatų Anykščių-Kupiškio rinkimų apygardoje yra buvęs KGB rezervo karininkas. Tai rinkimus laimėjęs Darbo partijos kandidatas Ričardas Sargūnas. Tačiau formaliai šis tautos atstovas nėra pažeidęs jokių teisės aktų.
Spalio 31 d. R. Sargūno konkurento šioje apygardoje konservatoriaus Jono Šimėno padėjėjas-sekretorius oficialiai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas atidėti rinkimų rezultatų tvirtinimą Anykščių-Kupiškio rinkimų apygardoje ir neatidėliojant kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) „dėl įrodymų apie R. Sargūno sąmoningą bendradarbiavimą su SSRS KGB pateikimo įstatymų numatyta tvarka”.
Prašyme primenama, kad Seimo rinkimų įstatymas numato, kad kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, tai nurodyti savo anketoje bei rinkimų plakate. Šių savo biografijos faktų R. Sargūnas nebuvo ir nėra nurodęs.
Tik prielaida?
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas kreipėsi į LGGRTC ir gavo tokį generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės atsakymą: „Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) saugomoje byloje (K-1, ap. 46, byla Nr. 2630) yra dokumentai, kad kandidatas į Seimo narius Anykščių-Kupiškio rinkimų apygardoje buvo KGB rezervo karininkas. Tačiau Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusių apsaugos įstatymo 2 str. išvardytų slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenų sąraše nėra įvardinti KGB rezervui priklausę karininkai. Tikrinant pateiktus kandidatų į 2012 m. Seimą sąrašus, asmenų priklausymas KGB karininkų rezervui nebuvo nustatinėjamas.”
Šis LGGRTC atsakymas buvo pakankamas pagrindas VRK neatidėlioti rinkimų rezultatų tvirtinimo Anykščių-Kupiškio rinkimų apygardoje. KGB rezervo kapitonas R. Sargūnas tapo pilnateisiu, nors dar ir neprisiekusiu, Seimo nariu.
KGB rezervas atskleistas ne iki galo
Tarp 238 KGB rezervistų pavardžių, kurias skelbia specialus LGGRTC interneto tinklapis „KGB veikla” R. Sargūno pavardės nėra. Tinklapio administratoriai aiškina, kad LYA saugomos 238 KGB rezervo karininkų bylos, kurių dokumentai jau paviešinti. Dalies KGB rezervo karininkų bylų LYA nėra, nes jos buvo sunaikintos ar išvežtos į SSRS KGB archyvus. Tačiau LYA išliko 93 KGB rezervo karininkų bylų kartotekos kortelės, kurių tikriausiai nespėta sunaikinti, nes didelė dalis kortelių rastos suplėšytos. Kortelėse nurodyti asmens duomenys, karinis laipsnis, tautybė, partiškumas, išsilavinimas, LSSR KGB įsakymo numeris ir data, kada asmuo įtrauktas į KGB rezervą, KGB rezervo karininko bylos numeris. Taip pat kortelėse nurodyta, į kurį KGB padalinį KGB rezervo karininkas turėtų vykti tarnauti ypatinguoju laikotarpiu – karo ar masinių riaušių prieš sovietų valdžią atveju. Kai kuriose kortelėse nurodyta, kad asmuo atsisakė tarnauti KGB rezerve ir dėl to LSSR KGB įsakymu pašalintas iš šios tarnybos. Susikaupus keleto asmenų atsisakymams būti KGB rezerve, šiuos karininkus pašalindavo LSSR KGB vadovybės įsakymu.
Tačiau papildomame 93 KGB rezervo karininkų, kurių bylų kartotekos kortelės išliko LYA, sąraše R. Sargūno, kuris KGB rezervistu tapo 1989 metų rugsėjo 11 d., pavardės taip nėra.
Dar 2005 m. Laikinosios komisijos Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo Alfredo Pekeliūno, Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus ir užsienio reikalų ministro Antano Valionio buvimo SSRS Valstybės saugumo komiteto rezervo sąrašuose faktams ir aplinkybėms ištirti nariai nustatė, kad „SSRS KGB rezervas buvo neatskiriama KGB dalis, rengiama ypatingajam (karo grėsmės, karo pradžios, stichinių nelaimių ir masinių riaušių metu) ir karo periodams. Jos formavimas, uždaviniai bei galimos funkcijos buvo reglamentuojamos KGB vadovybės nutarimais ir kitais KGB rezervo veiklą reglamentavusiais dokumentais. KGB rezervas buvo formuojamas iš KGB kadrinių darbuotojų, išėjusių į atsargą ir SSRS ginkluotųjų pajėgų karo prievolininkų (karininkų, praporščikų, seržantų, eilinių).”
Kodėl pastaruosius ketverius metus šalį valdę konservatoriai nesugebėjo pataisyti įstatymų ir „sudėtine dalimi” esančių rezervistų neprilygino etatiniams KGB karininkams ar bendradarbiams, lieka pusiau retoriniu klausimu?
Rezervistus primiršo…
„Nespėjome!” – į klausimą, kodėl R. Sargūno pavardės nėra skelbiamuose rezervistų sąrašuose, atsakė T. B. Burauskaitė. Reikalas tas, kad kol kas yra paskelbtos Mobilizacinio poskyrio sąrašuose bei minėtoje kartotekoje rastos pavardės. Šiuo metu rengiami rajonuose veikusių rezervistų sąrašai. Kadangi Anykščiai yra beveik abėcėlinio sąrašo viršuje (aukščiau tik Alytus), tad ir R. Sargūno pavardė pateks į viešumą.
Klausiama, ar šios kadencijos Seimo politikai bandė ištaisyti įstatymų spragą ir rezervistus pripažinti „sudėtine KGB dalimi”, T. B. Burauskaitė pripažino, kad dabartinės redakcijos Liustracijos ir Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusių apsaugos įstatymai nėra efektyvūs vykdyti liustraciją. Ir yra keistini.
„Mums ne tiek svarbu, kad asmuo būtų kažkaip nubaustas, o kad būtų aiški jo praeitis, parodyta veikla KGB, vengiant įvairių mitų”, – sakė T. B. Burauskaitė, pridūrusi, kad svarstant minėtus įstatymus ir jų pataisas pritrūko nuoseklumo. Galiausiai, kai kagėbistų pavardės pradėtos viešinti specialiame tinklapyje, tie įstatymai apskritai „liko be dėmesio”.
„Tai akivaizdi įstatymų spraga. Yra kiek gaila, kad LGGRTC yra įveltas į rinkimus ir lyg išdavinėja indulgencijas KGB rezervistams, tačiau mes neturime teisės pritempti šių asmenų prie įstatyme apibrėžtos bendradarbiavimo sąvokos”, – sakė T. B. Burauskaitė.
Iš KGB rezervo – į Lietuvos kariuomenės rezervą?
„Buvau sovietų armijos karininkas, o kur karinis komisariatas vėliau įtraukė, ką darė, aš nežinau”, – sakė R. Sargūnas, paprašytas paaiškinti, kaip atsidūrė KGB rezervo sąraše.
Pasak R. Sargūno, apie 1992 m. jis buvo pakviestas į Savanorišką krašto apsaugos tarnybą, kur tuometinis leitenantas Gintaras Bagdonas, vėliau vadovavęs karo žvalgybai, jam pranešė, kad yra pervedamas į Lietuvos kariuomenės rezervą…
Pačiam R. Sargūnui pieštuku jo byloje daryti įrašai neatrodo rimtais.
