Kirpėja stilistė iš Anykščių – devintoji pasaulyje

Violeta Lebedevienė – anykštėnė kirpėja stilistė – visai neseniai grįžo iš didžiausio grožio konkurso pasaulyje OMC Hairworld, vykusio Paryžiuje. Ji su komanda iš 64 šalių dalyvių vyriško kirpimo rungtyje komandinėje įskaitoje užėmė devintąją vietą.
Konkurse kirpėja dalyvavo jau penktą kartą, o šiais metais tikslo siekti padėjo ir Anykščių rajono savivaldybė, skyrusi V. Lebedevienei 1000 eurų finansavimą.

Siekia pirmosios vietos

„Prašiau savivaldybės rėmimo, jie labai geranoriškai sutiko man padėti, nes tai tikrai daug kainuoja: dalyvio mokestis, viešbutis, kelionė. Būna, kad ten ant dalyvių marškinėlių laisvos vietos nematyti – vien rėmėjų logotipai. O aš važiavau su Anykščių savivaldybės logotipu, ir tai džiaugiausi, nes pirmus metus parėmė, visiems kitiems konkursams ruošiausi savomis lėšomis.

Išlaidų daug, bet tai – didžiausia investicija į save. Padeda ir draugai, ir šeima, taip pat – vyro tėvai, nes žino, ko siekiu. Ir dabar ieškome rėmėjų, tad kas tik nori ar gali prisidėti – gali ateiti tiesiai pas mane ar kreiptis į kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos („KIGSA“) prezidentę Jolantą Mačiulienę“, – sakė V. Lebedevienė.
Kirpėja stilistė siekia aukščiausio įvertinimo – pirmosios vietos konkurse. Praėjusiais metais komandai trūko visai nedaug – V. Lebedevienė, Ilmira Smirnova ir Jūratė Krištaponienė komandinėje įskaitoje laimėjo bronzą.

„Taip pat šiame konkurse gavau medalį už nuopelnus kirpėjų ir grožio specialistų asociacijai, kurį man įteikė OMC (Organisation Mondiale Coiffure – Pasaulinei kirpėjų organizacijai) delegacijos tarnyba „Kigsa“ asociacijos prezidentė ir plaukų mados žinovė J. Mačiulienė paskyrė mane šį medalį gauti. Šis įvertinimas man labai svarbus, medalį gauna tik vienas šalies atstovas, – sakė V. Lebedevienė. – Taip pat lapkričio 8 dieną, „Moters pasaulio“ konkurso metu, J. Mačiulienė visiems, dalyvavusiems konkurse Paryžiuje ir atstovavusiems savo šaliai, įteikė ir padėkas su dovanomis.“

Formavo vyriškas garbanas

OMC yra 75 metai, o grožio konkursas Paryžiuje vyko jau 77 kartą.
„Emocija konkurse – labai įspūdinga, bent kartą gyvenime ten reikėtų nuvažiuoti ir tiesiog pamatyti, nebūtinai dalyvauti. Iš Lietuvos važiavome 25 žmonių delegacija, mūsų komandą sudarė trys asmenys: aš, Ilmira Smirnova iš Vilniaus ir Sonata Raižienė Kauno. Taip pat vyko apie 16 įvairaus sektoriaus dalyvių. Tai – ir manikiūro, vizažo specialistai, moterų sektoriaus kirpėjai. Šiais metais kartu važiavo ir mano dukra, kuri taip pat dalyvavo konkurse. Buvo Raudonojo kilimo rungtis, kurioje ji sulaukė didžiulio pasisekimo – jos siūta suknelė sulaukė labai daug dėmesio“, – sakė V. Lebedevienė, kuri online (tiesiogiai) vykusiame konkurse buvo užėmusi pirmąją vietą – pagal jos kurtą vyrišką šukuoseną šiemet buvo kuriamos šukuosenos Paryžiuje.

„Dalyvavome gatvės stiliaus rungtyje – reikėjo padaryti garbanas ir „street cut“ (gatvės stiliaus) kirpimą. Tai labai madinga, jaunimas dabar taip kerpasi.
Ir garbanos. Kiekvienas garbanas mato skirtingas. Mes matėme laisvas, nesufiksuotas garbanas, o italai – nugalėtojai – sušukuotas atgal, su daug plaukų viršuje. Ši rungtis buvo pirmą kartą, nežinojome, kas mūsų teisėjams patiks labiau. Aš rinkausi tai, ką vyrai gatvėje nešioja, kaip vaikšto kasdien. Taip pat ir kirpome. Mes apskritai labai išsiskyrėme iš kitų. Man atrodo, kad gatvės stilius negali būti toks sulakuotas, toks tvarkingas. Pagal mano inspiraciją darytas kirpimas taip pat buvo atsižvelgtas į tai, kaip vyrai vaikšto gatvėje“, – apie konkursą pasakojo kirpėja stilistė, pridūrusi, kad kirpti tenka manekenus – kad sąlygos visiems būtų vienodos.
„Kai važiavau pirmą kartą, buvo gyvi modeliai. Bet kadangi mes, lietuviai, ir kai kurios kitos šalys, neturime daug vyrukų stipriais plaukais, iš kurių būtų galima atlikti geras šukuosenas, kerpame manekenus – visus vienodus. Vienas manekenas kainuoja apie 200-300 eurų. O juos kirpti yra daug sudėtingiau nei žmogų. Kai pradėjau čia dalyvauti, supratau, kiek dar nemoku. O dabar jau įgijau labai daug žinių, patirties“, – sakė V. Lebedevienė, pirmą kartą Pabaltijo kirpėjų konkurse sudalyvavusi 2016 metais ir iš karto patekusi į finalą. Tas konkursas ir buvęs atspirties taškas siekti daugiau.

„Tai buvo visiškas ekspromtas, o kai grįžome namo, užvaldė emocijos, toji nuotaika. Sudalyvavau konkurse Lietuvoje pas Jolantą Mačiulienę, su vyrišku kirpimu užėmiau trečią vietą ir gavau pasiūlymą dalyvauti Paryžiuje, nuo to viskas prasidėjo. Ji – labai stipri moteris, ir dabar labai mums padeda. Norint pasiruošti konkursui, reikia labai daug dirbti, atiduoti daug savęs. Vasaros – treniruotėms. Nuo šeimos, be poilsio. Ne kiekvienas tam ryžtasi, iš Anykščių konkurse dalyvauju viena. Dar nesustosiu, nes noriu komandinės įskaitos pirmos vietos. Tuomet nebėra kur aukščiau kilti. Toks yra mano tikslas. Vėliau – padėti kitiems, treniruoti, dalintis žiniomis. Sakiau, kad iki 50 metų tai darysiu, tai dar liko pora metų“, – šypsojosi pašnekovė. V. Lebedevienė pridūrė, kad iki pirmos vietos dalyviams tenka keliauti ne vienerius metus – kartais pasiekti aukštumų prireikia ir viso dešimtmečio.

„Manęs neretai klausia: kas tau iš to? Bet aš atsakau, kad kiekvienas turime teisę veikti tai, kas mums patinka. Vieni investuoja į materialų turtą, kiti – į save. Aš investuoju į save, savo žinias, man įdomu sutikti bendraminčių, bendrauti su kitos kultūros žmonėmis. Tačiau nereiškia, kad aš gyvenu teisingai, o kitas – neteisingai. Visi šioje žemėje esame laikini ir su savimi nieko neišsinešime“, – sakė neseniai iš Paryžiaus grįžusi anykštėnė.

Dukra – septintoji

V. Lebedevienės dukra Agnė, pirmą kartą su mama vykusi į Paryžių, taip pat pasiekė gerų rezultatų. Mergina – paskutinio kurso mados dizaino studentė.
„Šiais metais baigsiu bakalauro studijas. Papildomai, kad įgyčiau daugiau žinių, įstojau į profesinę mokyklą. Konkursui pasiuvau visą įvaizdį pati – šilkinį sijoną, korsetą. Sijonas yra iš trijų detalių – tai trys sluoksniai, o kiekvienas sluoksnis – iš devynių detalių. Siūti buvo labai sunku, nes audinys – su karoliukais, juos reikėjo išdaužyti, kad audinį būtų galima iškirpti. Atrodė įspūdingai“, – sakė Paryžiuje septintąja vieta įvertinta A. Lebedevaitė.

„Suknelės idėja buvo mano pačios, nors žinoma, kažkokių inspiracijų ieškojau internete. Mano darbas buvo labai gerai įvertintas, galima sakyti, inspiracinė vieta. Mano akiai, kadangi studijuoju mados dizainą, nebuvo labai ypatingų kūrinių. Bet mano metų, ir dar studentei, atsidurti Paryžiuje… Manau, kad išpildžiau viską. Beje, modeliu buvo mano sesuo. Ji irgi turi meno gyslelę“, – įspūdžius iš konkurso pasakojo būsimoji dizainerė, Lietuvoje jau dalyvavusi keliuose konkursuose ir juose užėmusi pirmąsias vietas.

Anykštėnai – madingi

Nuo Dusetų (Zarasų r.) kilusi V. Lebedevienė meniškos sielos buvo jau vaikystėje – pasakoja, kad, besimokančią ketvirtoje klasėje, ją kalbino vykti į M. K. Čiurlionio menų mokyklą.
„Tuomet mano parodos jau keliavo po Rusiją. Buvau kitoks vaikas.
Net televizijoje buvau, gavau apdovanojimą“, – prisiminė V. Lebedevienė, pasirinkusi kirpėjos profesiją. Moteris juokėsi, kad niekada nereikia sakyti „niekada“, nes besimokydama kalbėjo, jog vyrų tai jau tikrai nekirps.

„Vyrų kirpimas – sudėtingesnis. Ne taip milimetras ar du – ir matysis. Mūsų jaunimas – labai stilingas. Vaikinai ateina žinodami, ko nori, jie seka tendencijas, domisi. Jaunimas visai kitoks, vyrukai nė kiek nenusileidžia moterims, net cheminio sušukavimo prašo. Su kai kuriais vyrais ilgiau užtrunku, nei su moterimis, nes jų plaukas trumpesnis, kirpti yra sudėtingiau. Juos stengiuosi kirpti pirmoje dienos pusėje, kada esu nepavargusi. Beje, kai kerpu vyrus, jie to nepastebi, bet visada žiūriu į laikrodį, spaudžiu iš savęs, kiek galiu. Tai – dėl konkurso. Kai neturėjau patirties, konkurse nespėdavau nukirpti iki galo“, – sakė V. Lebedevienė.
Anykštėnės, kurios ateina apsikirpti pas V. Lebedevienę, dažniausiai prašo tokio kirpimo, kad, išėjusios iš kirpyklos, pačios galėtų susitvarkyti plaukus. Kirpėja šį prašymą išpildo.

„Sako, kad, išėjus iš kirpyklos, plaukai būna sušukuoti labai gražiai, tačiau paskui moteris negali su jais susitvarkyti, o kai aš nukerpu, gali. Tačiau tai nereiškia, kad aš esu gera, o kitas meistras blogas – kiekvienas pasirenka savo kirpėją ir jei jis dirba, vadinasi, yra reikalingas. Manau, kad svarbiausia yra susikalbėjimas ir jautimas. Jeigu yra pasitikėjimas, ir darbas būna geras. Turėjau vieną klientę, su kuria net nepradėjau darbo. Pasakiau, kad geriau net nepradėkime, nes abi būsim nepatenkintos rezultatu. Kai rasite patikimą žmogų, tokių klausimų neužduosite“, – kalbėjo kirpėja stilistė, taip pat atsisakanti dirbti tokia technika, su kuria ji nedirbanti ar šviesinti viso ilgio plaukus.“

Dar vienas dalykas, kurio tikrai nori kiekviena moteris – tai atrodyti jauniau, šviežiau, nesvarbu, kad viena nori dažyti plaukus, kita – vaikščioti žila, viena nori būti ryškesnė, kita – kaip tik ne.
„Tai priklauso nuo charakterio, nuo to, ką ji dirba – pavyzdžiui, nori tik trumpų plaukų, nesvarbu, kaip jai tai atrodo. Tuomet vis tiek derinu prie veido, kad gerai atrodytų. Derėti turi viskas – net ir tai, ką žmogus veikia, yra svarbu. Kai kada žmogus ateina, rodo man nuotrauką ir sako: „Aš noriu šitaip“. O paprastai norime to, ko negalime turėti. Kai kurie turi skonį ir žino, ko nori, o kiti reikalauja to, kas jiems visiškai netinka. Vyrai dažniausiai neša tamsių plaukų šukuosenas, nors yra blondinai. Jei plaukas tiesus – būtinai nori garbanų. Esame visi skirtingi šioje Žemėje ir jei būtume vienodi, būtų labai neįdomu.
Visuomet pasiūlau. Tačiau jei man pasako „ne“, visada atsižvelgiu į kliento norą – jam su tokia šukuosena vaikščioti, ne man. Jei žmogus iš kirpyklos išeina laimingas, tuomet viskas gerai.

Atsižvelgiu į kiekvieną žmogų, juk visi nori būti gražūs. Todėl ir iš studentų, ir sunkiau besiverčiančių paimu mažiau pinigų. Apsikirpęs žmogus geriau jaučiasi, padidėja jo savivertė. Grožis gydo“, – įsitikinusi V. Lebedevienė, kuri teigė palikti Anykščių neketinanti, nors padirbti ir kituose miestuose neatsisakytų.