Kaltinamasis Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius (dešinėje) teigia, jog Mokesčių inspekcija iš parapijos sąskaitos nuskaičiavo šešis kartus didesnę sumą negu priklausė.
Lapkričio 14-ąją, ketvirtadienį, Utenos apygardos Anykščių rūmai tęsė Troškūnų parapijos klebono Sauliaus Filipavičiaus baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
Bylą nagrinėjanti teisėja Zita Gavėnienė teisme apklasuė keturis liudytojus, kurie iš S.Filipavičiaus skolinosi pinigų.
Į parapijos sąskaitą Mokesčių inspekcija grąžino 43 tūkst. eurų
Visi keturi liudytojai buvo kviesti ir į spalio 10-osios posėdį, bet nė vienas neatvyko ir teisėja Z.Gavėnienė priėmė sprendimą atvesdinti juos, pasitelkus policiją. Tačiau liudininkai visgi šį kartą atvyko be policijos palydos.
Valstybės kaltinimą palaikantis Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Kęstutis Greiciūnas prie bylos medžiagos paprašė pridėti Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kuriame nurodyta, kad Troškūnų parapijai už 2012-2015 metus buvo suskaičiuotas 21 tūkst. litų PVM mokestis, kurio parapija nebuvo sumokėjusi. Pats S.Filipavičius teismui paaiškino, kad ,,Panevėžio mokesčių inspekcija pažeidė teisės aktus ir iš parapijos sąskaitos neteisėtai nusirašė 43 tūkst. eurų“. Troškūnų klebonas po to, kai iš parapijos sąskaitos buvo paiimti minimi 43 tūkst. eurų, kreipėsi į centrinę mokesčių administravimo įstaigą – 43 tūks. eurų buvo grąžinti parapijai, parapija patikslino deklaraciją ir sumokėjo 7 tūkst. eurų mokesčių. ,,Tarp 43 tūkst. ir 7 tūkst. eurų ženklus skirtumas“, – teisme konstatavo kunigas. Prokuroro minėta 21 tūkst. litų suma greičiausiai ir yra tie patys S.Filipavičiaus įvardyti 7 tūkst. eurų
Kunigas S.Filipavičius prie bylos medžiagos paprašė prijungti parapijos buhalterines bylas, apimančias 10 metų laikotarpį. Prokuroras K.Greiciūnas prieštaravo, kad ši medžiagą būtų jungiama prie bylos, tačiau teisėja Z.Gavėnėnė įpareigojo prokurorą Troškūnų parapijos buhalterinę medžiagą iš Panevėžio prokuratūros atgabenti į Anykščių teismo rūmus.
Siejo šilti santykiai
Du iš liudininkų, kurie iš S.Filipavičiaus skolinosi pinigų, santykius su kaltinamuoju apibūdino sparnuotomis frazėmis. ,,Saulių pažįstu nuo Sąjūdžio laikų. Draugavome šeimomis“, – teismui liudijo Vytautas Mikalauskas. O liudininkė Lina Kalibataitė sakėsi esanti kunigo bendradarbė. Tiesa, paskui ji nurodė, kad dirba Lietuvos kolpingo draugijoje, o S.Filipavičius yra šios draugijos valdybos pirmininkas, tad, pasirodo, nieko čia juokingo…
V.Mikalauskas nurodė, kad kartu su S.Filipavičiumi keliavo, 2012 metų rugsėjį buvo Švedijoje, kur kunigui aprodė savo verslą. ,,Spalio mėnesį susitarėme, kad jis paskolins man 100 tūkst.litų verslo plėtrai. Priverstinai jam įsiūliau 3 proc. palūkanas, juk pinigai nuvertėja“, – teigė liudininkas, teismui nurodęs, kad paskolą grąžino 2014 metų gruodžio mėnesį.
L.Kalibataitė iš S.Filipavičiaus 2011 metais pasiskolino 148 tūkst.litų. Paskolos ji negrąžino iki šiol. ,,Mes susitarėme – kada reikės, mane informuos – ir aš grąžinsiu. Galėčiau užstatyti turtą ir gauti banko paskolą“, – aiškino liudininkė. Ji paskolą iš S.Filipavičiaus gavo be palūkanų.
Kelias paskolas po 20-30 tūkst. litų savo ir savo įmonės vardu iš S.Filipavičiaus yra gavęs verslininkas Mindaugas Kazanavičius, turintis Šiauliuose registruotą UAB,,Gyvenimo jūra“. ,,Nebuvo jokių palūkanų. Tai trumpalaikės paskolos, kurias grąžindavau per keletą savaičių“, – liudijo M.Kazanavičius.
Ketvirtasis liudininkas Arnoldas Pivoras iš S.Filipavičaius kartą pasiskolino 15 tūkst. eurų, kitą kartą – 20 tūkst. eurų. Pirmąją paskolą jis sakė grąžinęs per ,,gerą mėnesį“, o antrąją grąžino per ilgesnį laiką, dalimis. ,,Antruoju atveju, buvo pasirašyta sutartis, numatytos 7 proc. palūkanos“, – liudijo A.Pivoras.
Visais atvejais pinigai tarp skolininkų ir skolintojo cirkuliavo per bankinius pavedimus.
Liudijo ir mokesčių inspekcijos specialistė
Teismui liudininko priesaiką davė ir Troškūnų parapijos bei S.Filipavičiaus, kaip fizinio asmens, patikrinimus atlikusi Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė Nijolė Leonavičienė. Ji teismui aiškino, kad atliko tris tyrimus ir surašė tris išvadas. ,,S.Filipavičius yra įregistravęs ūkininko ūkį, aiškinomės, kokia ūkine veikla užsiėmė“, – teisme sakė N.Leonavičienė.
,,Visur parašiau, kad parapija netvarkė grynųjų pinigų apskaitos, o parapija yra juridinis asmuo./…/Einu į Panevėžio bažnyčią, matau, kad kunigas prie mišių užrašo pavardę ir įrašo sumą./…/Kaip specialistei, kyla klausimas – ar panaudoja tas lėšas parapijos reikmėms“, – nurodė mokesčių inspekcijos atstovė.
N.Leonavičienė nusatė, kad S.Filipavičius 27 fiziniams ir 11 juridinių asmenų paskolino 624 tūkst. eurų. Didelė dalis šios sumos nėra grąžinta. ,,Pajamas jis deklaravo, bet pačia veikla negalėjo užsiimti“, – teigė mokesčių inspekcijos atstovė.
,,Yra Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutartis. Ar žinote tokį dokumentą?“ – specialistės paklausė S.Filipavičiaus advokatas. ,,Nemačiau ir nesirėmiau“, – atsakė N.Leonavičienė. Advokatas teigė, kad Panevėžio vyskupijos kurija pateikė raštą, kuriame nurodė, jog dėl bažnyčios finansų apskaitos pretenzijų S.Filipavičiui neturi. ,,Kurija tegul neturi, o aš, kaip revizorė, – turiu“, – atsikirto mokesčių inspekcijos atstovė.
S.Filipavičius: ,,Prokuratūra pridarė nesąmonių“
Po posėdžio, ,,Anykštai“ komentuodamas bylos eigą, kunigas S.Filipavičius negailėjo karčių žodžių prokurorams. ,,Teisinėje sistemoje – labiausiai supuvusi prokuratūra. Prokuratūra pridarė nesąmonių, bet negali perlipti per savo ambicijas, negali atsiprašyti, todėl dabar bando įrodyti savo teisumą“, – emocingai kalbėjo kunigas. Tiesa, jis pridūrė, kad ir tarp prokurorų yra protingų ir padorių žmonių.
S.Filipavičius iš paskolų teikimo uždirbo 14 tūkst. eurų, šiuos pinigus deklaravo ir sumokėjo mokesčius. ,,Vidutinės mano palūkanos buvo 2,5 proc. Kur jūs matėtė tokia palūkanas? Koks aš verslininkas. O didžioji dalis paskolų – iš viso be palūkanų, tai pinigai, paskolinti draugams“, – tvirtino kunigas. Jis teigė, kad kreipėsi į Lietuvos banką dėl išaiškinimo, ar pinigų skolinimas gali būti traktuojamas kaip nusikaltama veikla, ir gavo išaiškinimą, jog skolinti pinigus yra legalu.
Kalbėdamas apie parapijos buhalterijos tvarkymą, klebonas retoriškai klausė: ,,Jeigu ten tokia betvarkė, kodėl prokuroras nenorėjo buhalterijos medžiagos prijungti prie bylos?“. ,,Aš po bažnyčią su kasos aparatu turėčiau vaikščioti?“ – atremdamas kaltinimą aplaidžiu aukų apskaitymu, kalbėjo S.Filipavičius.
Kalbėdamas apie ūkinkavimą, Troškūnų klebonas sakė, kad turi 14,5 ha pievų. Šios pievos šienaujamos, o šienas parduodamas – štai ir visas biznis. Jis tikino, kad ir ši veikla yra tvarkingai suforminta, pildomas ūkininko žurnalas.
Portalas tv3.lt apie bažnyčios aukų apskaitos taisykles kalbino Panevėžio vyskupą Liną Vodopjanovą. ,,Vyskupas aiškina, kad klebonas atsiskaityti bažnyčiai turi tik už mišiose suaukotas lėšas. Visos kitos aukos – krikštynų, laidotuvių, vestuvių – tai lyg kunigo uždarbis.Visos aukos, kurios surenkamos sekmadienį, taip vadinama rinkliava, ką daro parapijiečiai, tai visos šitos aukos yra suregistruojamos, pvz., tokį ar tokį sekmadienį surenkamos aukos 20 ar 500 Eur, tai visa šitai yra registruojama. O visos kitos, ką kunigas pakrikštija ar sutuokė, tai čia yra kunigo pragyvenimui“, – sako L. Vodopjanovas“, – rašo portalas tv3.lt (,,Troškūnų klebonas atsidūrė teisme: įtariamas neteisėtu kreditų verslu“, Jurgita Kasperavičiūtė, 2019.10.11).
