Ruošiantis Baltijos jūroje statyti maždaug 700 megavatų vėjo jėgainių parką bei investuoti daugiau nei 1 mlrd. eurų, trečiadienį apie tai bus diskutuojama nuotolinėje konferencijoje „Offshore Klaipėda”.
Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis apžvelgs jūrinės vėjo energetikos rinką ir planuojamą aukcioną, o Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas pristatys uosto žingsnius ruošiantis projektui.
Tikimasi, kad vėjo jėgainių jūroje statyba suteiks postūmį Klaipėdos uoste kurti šiai infrastruktūrai reikalingos priežiūros bazę, atrasti naujas verslo nišas, susijusias su jėgainių komponentų surinkimu ar gamyba, logistika, technine priežiūra.
Manoma, kad vėjo jėgainių parkas sukurs apie 1,4 tūkst. darbo vietų.
Renginyje taip pat dalyvaus Vakarų laivų gamyklos grupės įmonės „Vakarų konstrukcijos“, Jūros tyrimų instituto atstovai, taip pat „Emerson“, „Schneider Electric“, „Aker Offshore Wind“, „Lautec“, „DNV GL“ atstovai, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas Aistis Radavičius.
„Offshore Klaipėda“ organizuoja šiemet įsteigtas Lietuvos jūrinis klasteris bei jo koordinatorius Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.
Seimui jau pateiktos kelių įstatymų pataisos, leisiančios Baltijos jūroje įrengti 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jeigu jos būtų priimtos iki Kalėdų, jūrinio vėjo aukcionas galėtų įvykti 2023 metais.
Vėjo elektrinių parkas būtų statomas beveik 30 km nuo kranto nutolusioje jūros teritorijoje.
Apie planus investuoti į vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje jau paskelbė valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kartu su strategine partnere Europos energetikos lyderių „Engie“ bei EDPR įkurta „Ocean Winds“.
Tokių planų turi ir koncernas „Achemos grupė“, ketinantis statyti ir jėgainių komponentų gamyklą Klaipėdoje, kur ji valdo krovos įmonę „Klasco“. Būsimu aukcionu domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“.
