Didžiausios valdančios partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai, aptardami partijos tapatumo problemas, nesutaria dėl esamos situacijos diagnozės: premjeras Andrius Kubilius partiją apibūdina esant atsakinga ir gebančia išvesti šalį iš krizės, tuo tarpu jam oponuojantis parlamentaras Gintaras Songaila piktinasi premjero ir jo aplinkos polinkiu į perdėtą optimizmą bei vadina tai neurotiškumu.
Didžiausios valdančios partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai, aptardami partijos tapatumo problemas, nesutaria dėl esamos situacijos diagnozės: premjeras Andrius Kubilius partiją apibūdina esant atsakinga ir gebančia išvesti šalį iš krizės, tuo tarpu jam oponuojantis parlamentaras Gintaras Songaila piktinasi premjero ir jo aplinkos polinkiu į perdėtą optimizmą bei vadina tai neurotiškumu.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė savo ruožtu pabrėžė, kad, remiantis krikščioniška išmintimi, sunkiausią kryželį Dievas užkrauna tam, kurį myli: „Iš šios išminties sektų, kad mes esame tikrai mylimi: antrą kartą Tėvynės sąjunga valdžioje ir antrą kartą mums tenka sunkus išbandymas – atlaikyti ir prisiimti atsakomybę už ypatingas iš išorės atėjusias ekonomines krizes”.
A.Kubilius kalba apie ambiciją, G.Songaila apie neurotiškumą
Šeštadienį TS-LKD nariai rinkosi į suvažiavimą, kuris turėtų patvirtinti partijos tapatybę ir tikslus apibrėžiantį dokumentą. Skaitydamas savo pranešimą premjeras ir partijos lyderis A. Kubilius ne pirmą kartą kalbėjo apie būtinybę Lietuvai susigrąžinti tikėjimą, pasitikėjimą ir ambiciją, piešė pasaulio ekonomikoje konkurencingos šalies įvaizdį, kurios piliečiai yra įvaldę modernias technologijas ir puikiai kalba užsienio kalbomis.
Premjeras teigė, kad šis tikslas yra ir partijos uždavinys, nes TS-LKD yra atsakinga ir tik ji gali imti lyderiauti Lietuvai žengiant į pokyčius.
„Žiūrėdami į ateitį turime atsiminti, kad XXI amžius bus kitoks nei XX amžius. Modernios Lietuvos sėkmę sukursime tik tada, jei suvoksime, kokius iššūkis atneša šis XXI amžius. Akivaizdu, kad XXI amžius bus labai greitos ekonominės ir technologinės kaitos amžius, globalioje konkurencijoje laimės tos šalys, kurios bus pasirengę tokiai kaitai. Tik tie, kas laimės, pritrauks globalų kapitalą, o tuo pačiu ir naujas darbo vietas į savo šalį. Tik naujos ir gerai apmokamos darbo vietos sustabdys protų nutekėjimą ir emigraciją”, – kalbėjo A. Kubilius.
Tačiau premjero piešiama vizija įkvėpė ne visus partijos narius. Parlamentaras Gintaras Songaila piktinosi A. Kubiliaus nuolatinės kalbos apie pasikeitimus, transformacijas ir modernizavimąsi kvepia neurotiškumu arba provincialumu.
„Kai asmuo persipildo tokiu nerimu, kai jis beveik verčiasi per galvą, kad tik pasikeistų, kad tik laiku prisitaikytų ar atrodytų kitiems priimtinas, modernus, progresyvus, europietiškas, sėkmingas ir panašiai, mes kaip tik susiduriame su tuo, kas psichologijoje yra vadinama asmeniniais kompleksais, neurotiškumu, o viešojoje politikoje – provincialumu”, – kalbėjo G. Songaila.
Politiko teigimu, išsivadavimas iš tokių kompleksų slypi ne vis greitesniame bėgime paskui pokyčius, o, atvirkščiai, grįžime prie savasties.
„Todėl psichoterapeutai ar kiti sielos gydytojai ar mokytojai, susidūrę su nenumaldomu troškimu pasikeisti, kaip ir čia svarstomame dokumente „rekonstruoti savo mentalitetą”, siūlo gana paprastą receptą – jeigu iš tikrųjų nori pasikeisti, būk arba tapk savimi”, – teigė Seimo narys.
I.Degutienė: Dievas tikriausiai mus myli
Premjerui A. Kubiliui giriantis suvaldyta krize ir agituojant už konkurencingą Lietuvą, Seimo pirmininkė I. Degutienė, remdamasi krikščioniškais principais, svarstė, jog užkrovęs sunkmečio naštą partijai ant pečių Dievas tikriausiai norėjo parodyti, kad myli. Politikė padėkojo Vyriausybei už darbą, bet vis tik teigė, kad per tuos metus visuomenė nepajuto gyvenanti teisingesnėje visuomenėje.
„Iš šiandien vyraujančių nuotaikų galime spręsti, kad po dvejų mūsų buvimo valdžioje metų visuomenė aiškiau nepajuto gyvenanti teisingesnėje valstybėje, tačiau pastangų keisti esamą situaciją padėta tikrai nemažai”, – svarstė I. Degutienė.
Ji tai pat priminė, jog viešumoje dažnai išsiskiria partijos atstovų nuomonės, bet nevadino to nei savinieka, nei saviplaka – pasak I. Degutienės, tai tik liudija partijos demokratijos kokybę.
Seimo pirmininkė kabėjo ir apie nūdienos vertybines nuostatas, kurios yra tapusios postmodernios epochos simboliais, tačiau esą skatiną šaknų netekimą, susvetimėjimą, izoliacijos jausmą bei tradicinių vertybių ir vaidmenų kaitą.
„Postmodernistiniai visuomenės pokyčiai išprovokavo dvi priešingas reakcijas: saviraiškos siekį, kurį propaguoja naujoji kairė ir tradicinio bendruomeniškumo siekius, kuriuos privalo ginti politinė dešinė. Mes, konservatyvią, krikščionišką ir tautinę ideologiją išpažįstanti partija, turime nebijoti atvirai analizuoti ir vertinti svarbiausius šių laikų mūsų ideologijai iššūkius: masinę emigraciją, vis didėjantį atotrūkį tarp žmogaus teisių ir pareigų, individo seksualinės raiškos iškėlimą virš tradicinės šeimos ir krikščioniškų vertybių, bei suvokti, kad tiek visoje Europoje, tiek Lietuvoje, šie klausimai ateityje tik aštrės, o tradicines vertybes ginantys piliečiai radikalės”, – teigė I. Degutienė, nors nepatikslino, ar, jos nuomone, TS-LKD taip pat turi radikalėti.
V.Stundys: svarbu ne tik naujos žinios
Kalbėdamas apie partijos tikslus bei uždavinius, konservatorių vicepirmininkas Valentinas Stundys užėmė tarpinę poziciją: jis iš dalies kritikavo A. Kubiliaus polėkį kalboms apie konkurencingumą ir gebėjimą konkuruoti globaliame pasaulyje, tačiau pripažino, jog technologijų pažanga bei gebėjimas jomis naudotis taip pat yra svarbu.
„Iš tikrųjų šiandien visi sutinka, kad Europos ekonominė socialinė raida artimiausiais metais bus vis labiau sąlygojama kapitalo, produktų, darbo rinkos, globalizacijos, technologijų pažangos ir demografinių pokyčių, todėl neabejotinai visų valstybių siekis – didinti savo pajėgumus arba, kaip įprasta sakyti, būti konkurencinga. Tačiau tai nėra tik naujos žinios, tik kūrybiškumas, inovacijos, technologinis produktų ir paslaugų lygis, man taip atrodo šiandien. Be abejo, tai svarbu. Tačiau akivaizdu, kad ne mažiau reikšmingi ir kiti dalykai”, – kalbėjo V. Stundys.
Pasak V. Stundžio, visuomenės gyvenime vis didesnę svarbą įgyja vertybės, todėl būtina tam tikra piliečių veiklos motyvacija bei darni materialaus, socialinio ir dvasinio kapitalo plėtra.
Politikas pasiūlė didesnį dėmesį skirti žmogaus orumo puoselėjimui – esą iš orumo kyla atsakomybė, o visas socialinis blogis, ekonomikos šešėliai, nelegalios veiklos kyla iš tokios atsakomybės stygiaus.
