Prekybininkus ketinama įpareigoti savo plėtrą derinti su savivalda, todėl Seimui siūloma nustatyti teritorinį dominuojančios padėties apibrėžimą.
Kooperatyvų sąjungos, vienijančios daugiau kaip 300 parduotuvių, generalinis direktorius Raimondas Koreiva BNS abejojo, ar prekybos centrų plėtros derinimas su savivalda duos naudos, nes, pasak jo, prekybos tinklai plėtrą yra beveik baigę.
Tinklinių parduotuvių plėtrą suvaržančią Konkurencijos įstatymo pataisą siūlo parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas.
Pakeitimas numato, kad mažmeninės prekybos įmonės plėstis savivaldybėse, kuriose jau užima dominuojančią padėtį ar po tokios plėtros užims daugiau negu 30 proc. rinkos, galės tik gavusios savivaldybės tarybos leidimą.
„Priverstų kalbėtis su savivaldybės taryba ir tartis, kaip ta plėtra atsilieps savivaldybės mastu, kokią įtaką turės smulkiam verslui, konkurencijai, kainoms. Jeigu taryba matys, kad tai nėra problema – neapribos konkurencijos, nedidins kainų, nesmaugs smulkaus verslo, galės leisti tokią plėtrą“, – BNS teigė pataisos autorius.
Kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius R. Koreiva prognozuoja, kad pataisa žalos nepadarys, bet naudos irgi neduos.
„Neprieštaraučiau (pataisai – BNS). Mažiems nebūtų blogiau nuo to, bet ypatingo poveikio nepadarys, jeigu kalba eina apie ateitį, nes konkurencinė aplinka jau susiformavusi, didiesiems prekybos centrams jau nėra poreikio statyti naujas parduotuves“, – tvirtino jis.
R. Koreiva įsitikinęs, kad nuo tokio reikalavimo nebent būtų pristabdyta prekybos centrų plėtra didmiesčiuose ir kurortinėse zonose.
„Vilnius, Kaunas – kitas dalykas, o rajoniniuose centruose ar stambiose gyvenvietėse jie praktiškai viską yra pasistatę. Gyventojų skaičius juk mažėja, o centrų jau priauginta. Eitų kalba dar apie vos keletą objektų kurortinėse zonose, kurios plečiasi. Bet ir šiuos regionus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų“, – BNS aiškino R. Koreiva.
Tačiau jis neatmeta, kad toks reikalavimas prekybos centrams gali kainuoti daug neplanuotų išlaidų: „Pabrangtų naujų parduotuvių statyba, bet jos vis tiek būtų pastatytos. Tik iš savivaldybių verslas sulauktų daugiau reikalavimų sutvarkyti infrastruktūrą, tvarkymo darbai būtų primesti didesni“.
„Savivaldybės tarybos nemanau, kad užpotestuotų, nebent jose būtų daug vietinių smulkių verslininkų, kurie savo interesą gindami, neleistų“, – pridūrė jis.
Konkurencijos tarybos atstovė Lina Navickaitė BNS pranešė, kad taryba neturi duomenų, koks dabar yra prekybos centrų koncentracijos lygis atskiruose rajonuose.
Mažmeninės prekybos tinklą valdančios bendrovės „Maxima LT“ atstovas spaudai Paulius Stonis BNS sakė, kad koncentracijos lygio neskaičiuoja. „Informacija, susijusi su tinklo plėtra, yra komercinė paslaptis“, – teigė jis.
Konkurencijos taryba paskutinį kartą prekybos centrų koncentraciją savivaldybėse tyrė prieš daugiau negu 10 metų. 2004 ir 2005 metų duomenimis, didžiausią rinkos dalį buvo atsiriekę du prekybos tinklai – „Maxima“ ir „Norfa“.
