Kosminės lenktynės „Kolektyviniame darbe“

Du esminiai įvykiai pradėję kosmoso erą prasidėjo Tarybų sąjungoje. 1957 metais paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas „Sputnik“, o 1961 metais į kosmosą pakilo pirmasis žmogus – Jurijus Gagarinas. Natūralu, kad tokie įvykiai negalėjo neatsispindėti ir rajoninėje spaudoje.

Apie „Sputniką“ –
tik po trijų savaičių

Pirmasis dirbtinis žemės palydovas ir apskritai pirmasis kosminis aparatas sėkmingai išvestas į Žemės orbitą „Sputnik“, buvo paleistas 1957 metų spalio 4 dieną. Tai iš tiesų buvo milžiniškas žingsnis žmonijos istorijoje, tačiau, kažkodėl, „Kolektyviniame darbe“ tai ilgą laiką niekaip neatsispindėjo. Nebuvo net žinutės, net užuominos beveik tris savaites. Tik spalio 24 dienos laikraštyje pagaliau buvo susiprasta, kad ir paprasti kolūkiečiai turi perskaityti apie „svaiginantį džiaugsmą“. Paskutiniame „Kolektyvinio darbo“ puslapyje pasirodė „Sputniko“ nuotrauka, karikatūra – vaizdelis rusiškais motyvais ir Leningrado A.A.Ždanovo vardo universiteto rektoriaus, TSRS Mokslų akademijos nario – korespondento A.Aleksandrovo straipsnis.
Tačiau tas straipsnis buvo truputį (bent jau) keistas. Jame nėra nei vienos techninės detalės apie palydovą (gal bijojo visur „knibždančių“ šnipų), tačiau propagandos jame kiek! Galima sakyti, kad tai iš tiesų straipsnis ne apie mokslą, o grynų gryniausia šimtaprocentinė propaganda.
Jau pačioje pradžioje autorius akcentavo ne tiek istorinį pasiekimą mokslui, o istorinį pasiekimą socializmui ir kokį siaubą palydovo paleidimas įvarė „agresyviems amerikonams“: „Tačiau yra žmonių, kuriems ypač nemalonu kaip tik tai, kad šis laimėjimas priklauso Tarybų sąjungai. Pavyzdžiui, vienas Amerikos karininkas iš pradžių stengėsi parodyti, kad nieko ypatingo neįvyko ir kad tarybinis dirbtinis palydovas – tai iš viso tik „geležies gabalas, kurį gali išmesti kiekvienas“. Bet, žinoma, ir tokie karo politikai šiaip ar taip supranta antrąją reikalo pusę – jo karinę reikšmę. Dirbtinio palydovo paleidimas galutinai įrodė, kad Žemėje daugiau nebėra vietų, kurių nepasiektų raketiniai sviediniai, ir kad, vadinasi, artumas Amerikos karinių bazių, kuriomis stengiamasi apsupti Tarybų Sąjungą, netenka savo ypatingos reikšmės. Politika „iš jėgos pozicijos“ netenka karinio – techninio pagrindo“, – labai aiškiai naujai įgytas TSRS karines galimybes pabrėžė autorius.
Tačiau dar daugiau dėmesio A.Aleksandrovas skiria socializmo sistemos šlovinimui, be kurios, tvirtino autorius, net nebūtų įmanoma įsivaizduoti tokių kosminių pasiekimų. Socializmo šlovei parodyti A.Aleksandrovas naudojo tokias frazes: „Svarbiausias mūsų laimėjimų pagrindas yra socialistinė santvarka“, „Tai pagaliau realiai demonstruoja socialistinės santvarkos pranašumus, mūsų tarybinės sistemos pranašumus; čia pagaliau visų mūsų laimėjimų šaltinis ir pagrindas“, „Mūsų santvarka kalba pati už save ir nereikalauja jokios ypatingos propagandos, nes socializmo laimėjimai yra stipriausia propaganda“, „Tas faktas, kad palydovas paleistas kaip tik Tarybų Sąjungoje, reiškią istorinę ne tiktai techninės, bet ir socialistinės pažangos gairę“, – gyrė ir gyrė pačią „nepakeičiamiausią“ santvarką mokslininkas.
Be abejo, propaganda nebūtų propaganda, jei ne tik negirtum savęs, bet ir neįspirtum priešininkui. Tai, be abejo buvo padaryta. Ir padaryta tarsi ne savo rankomis, tarsi tik cituojant kitus užsienio leidinius, kurių dalis buvo finansuojama tos pačios TSRS. Pavyzdžiui, tame pačiame straipsnyje A.Aleksandrovas cituoja vieną Prancūzijos laikraštį, jog „Tarybinio dirbtinio palydovo paleidimas – tai įvykis, sugriaunantis mitą apie techninį JAV pranašumą. Bet, pastebi autorius, Jungtinėms Valstijoms bus sunku lenktyniauti, konkrečiai, todėl, kad jų socialinė sistema neduoda galimybių platiems moksliniams darbams tarpplanetinių raketų srityje“.

Žmogumi kosmose džiaugėsi
kelias savaites

1961 metais balandžio 12 dieną žmonijos istorijoje įvyko milžiniškas įvykis – žmogus sėkmingai pakilo į Žemės orbitą ir sėkmingai grįžo iš jos. Tam TSRS propagandiniame fronte buvo pasiruošta dauuuug efektyviau, nei su „Sputniku“.
1961 metų balandžio 13 dieną, kitą dieną po J.Gagarino skrydžio į kosmosą, „Kolektyvinis darbas“ darbas pirmame puslapyje, virš pavadinimo pasitiko užrašu: „Vakar, 1961 metų balandžio 12 d., Tarybų Sąjungoje išvestas į orbitą aplink Žemę kosminis laivas – palydovas „Vostok“ su žmogumi“. Toliau sekė paaiškinantis tekstas mažesniu šriftu apie ką kalbama pasveikinimu. Skirtingai nei su „Sputniku“, kažkokie kosminio aparato duomenys pateikiami jau antrame sakinyje, iš karto po pranešimo, kad pirmasis žmogus kosmose – Tarybų Sąjungos pilietis Jurijus Gagarinas. Rašoma, kad kosminio laivo svoris su kosmonautu buvo 4725 kilogramai. Toliau pranešama, kad skrisdamas virš Pietų Amerikos J.Gagarinas pranešė, jog skrydis vyksta normaliai, o galiausiai skelbiama, jog tam tikrą valandą kosminis laivas nusileido numatytoje vietoje. Toks buvo pirmasis, tačiau ne vienintelis pranešimas apie skrydį laikraštyje. Skrydžiui (o tiksliau santvarkai pagirti) laikraštyje, pagal geriausias propagandos tradicijas, liaudis išreiškė savo (?) nuomonę. Jei trumpai – „didžiuojuosi savo tarybine tėvyne“.
„Išsipildė amžina žmonijos svajonė. Tarybinis žmogus pakilo į beribes Visatos erdves, tuo pradėdamas naują žmonijos erą – kosminių kelionių erą, – rašė J.Biliūno vardo vidurinės mokyklos direktorius A.Vingrys, – Sunku žodžiais išreikšti tą džiaugsmą, kuriuo šiuo metu gyvena visi tarybiniai žmonės, mūsų mokyklos kolektyvas! Didžiuodamiesi savo Tėvyne, Komunistų partija, tarybiniu žmogumi, mes dirbsime dar atkakliau ir kruopščiau, auklėsime ir mokysime jaunąją kartą taip, kad ji išaugtų verta komunizmo statytojų, kosminės erdvės užkariavimo pionierių pamaina“. Ir tai buvo tipinis atsiliepimas į skrydį.
Tačiau visa pompastika po šių „žvalgybinių“ žinučių pasireiškė jau kitame laikraščio numeryje. Jis pasirodė su pirmojo žmogaus kosmose J.Gagarino nuotrauka pirmajame laikraščio puslapyje ir atsišaukimais į tarybinius žmones pasirašytais pradedant TSRS vadovu Nikita Chruščiovu ir imperijos TSKP centro komitetu, baigiant paprasta apskaitininke ar tarnautoja. Tiesa, N.Chruščiovas vienintelis kreipėsi į J.Gagariną (turbūt teisę kreiptis į šalies didvyrį turėjo tik šalies vadovas). Džiaugsmas liejosi ne tik pirmajame, bet ir antrajame laikraščio puslapiuose, niekur tema nesitraukė ir kitame laikraščio numeryje (taip pat iš pirmojo puslapio) ir tik „proletariato vado“ Vladimiro Iljičiaus Lenino gimtadienio proga ir viena didžiausių tarybinių švenčių – gegužės 1 – oji, kosmoso užkariavimą (kaip visur buvo išsireiškiama po skrydžio) patraukė iš pirmojo puslapio. Tačiau gegužės 1- osios laikraštis vis tiek turėjo ryškų skrydžio akcentą – pirmajame puslapyje puikavosi piešinys į vieną jungiantis darbininkų klasę, kosmosą, raketas ir TSRS.

Kosmoso lenktynių
pralaimėjimą ignoravo

TSRS kosminių pasiekimų skelbimo tvarka pirmajame „Kolektyvinio darbo“ puslapyje niekur neišnyko ir vėliau. Visos svarbiausios naujienos būdavo skelbiamos ir Anykščių rajono žmonėms. Vyko vadinamosios „kosmoso lenktynės“ kas pirmas TSRS ar JAV išlipins žmogų Mėnulyje.
Šią kovą TSRS pralaimėjo. 1969 metų liepos 20 dieną Mėnulyje išsilaipino amerikiečių astronautai. „Kolektyviniame darbe“ apie tai – nei žinutės. Lipos 22 dieną laikraštis išeina kaip nieko neįvykus: Pirmajame puslapyje rašoma apie pavyzdinį kolūkio įstatų projektą, žinutės, jog agronomė patenkinta darbais, tekstilininkų linkėjimais. Vaizdas nepakito ir kituose laikraščiuose. Apie amerikiečius, kuriuos taip išjuokinėjo straipsnyje apie „Sputniką“ A.Aleksandrovas, nebuvo jokių žinių. Paradoksas, kad pradžioje demonstravusi pranašumą kosminėje srityje, tuo erzinusi amerikiečius, galiausiai TSRS žlugo iš dalies, kaip vertina kai kurie istorikai, dėl to, kad JAV pradėjus „Žvaigždžių karų“ programą, skirtą kovai su TSRS raketomis, jos išlaidų socializmo bastionas galiausiai neatlaikė ir žlugo.