Krepšinio turnyras baigėsi svėdasiškių pergale

Šeštadienio popietę džiugino komplekse „Nykščio namai” vykusi sporto šventė – krepšinio fiesta, kurioje vyko tritaškių ir dėjimo į krepšį turnyrai, o keturios stipriausios rajono pirmenybių komandos išsidalijo apdovanojimus. Kovoje dėl pirmosios vietos pajėgesnė buvo Svėdasų komanda, kuri čempione tapo įveikusi rezultatu 66 : 44 įveikusi komandą ” Švietimas”.

Rajono krepšinio pirmenybės prasidėjusios vėlų praeitų metų rudenį buvo ypatingos, mat susirinko net vienuolika panašaus pajėgumo komandų.

Anksčiau šis turnyras būdavęs kitokio formato – vadindavę jį tai „naujametinio”, tai kitokiu vardu, varžybos vykdavusios ne tik savaitgaliais bet ir šiokiadienių vakarais. Šiemet nuspręsta žaisti tik savaitgaliais, todėl galėjo susiburti pajėgesnės komandos ir turnyras buvęs ypatingai įdomus. Pasak pirmenybių organizatoriaus Ramūno Šližio, vien tai, kad daugybė žmonių varžybas stebėjo, jų laukė, o pasibaigus prasitarė, kad savaitgaliai bus kitokie – truks krepšinio, rodo didelę sėkmę ir anykštėnų meilę krepšiniui.
Svėdasiškiai šiuose turnyruose jau dalyvavę, tačiau čempionų titulu seniai nesidžiaugę komandą surinko iš daugiausiai jau studijuojančių, pakankamai patyrusių krepšininkų, kuriems gerai talkino ir dar į mokyklą einantis dvimetrinis talentas Tomas Trumpickas. Antrasis centras vienu centimetru aukštesnis jo brolis Marius Trumpickas, galingi, apie 190 centimetrų ūgio sunkieji centrai – žaidžiantis treneris Paulius Martinonis ir Ignas Gutmanas, jiems gerai talkininkavęs panašios pozicijos žaidėjas Audrius Jakštonis, ne tiek pastebimi puolime, bet gerai gynyboje triūsiantys Paulius Putrimas ir Mantas Matikiūnas, bei du beveik vienodo 180 centimetrų ūgio ” mažiukai” – universalūs įžaidėjai – veržlusis Pijus Kiaušas bei geras kamuolių skirstytojas ir puikus metikas iš toliau Mantas Baleišis. Žaidėjų amžius nuo 18 iki 27 m. metų – gerai sukomplektuota, kovinga ir entuziazmu gyva komanda.
Po komandų pristatymo prasidėjo kova. Geriau pradėjo labiau susikaupę ir labai patyrę „švietimiečiai”, iš jų tikėtasi net visokių taktinių gudrybių, mat komandoje žaidžia keletas tikriausių strategų – fizinio lavinimo mokytojų, Pradžioje iš tiesų jie ir išsiveržė į priekį. Po trumpos atkarpėlės rezultatas 4 : 10. Svėdasiškiai sumažina atotrūkį iki 6 : 10, tačiau vėl nesėkmė. Vejasi, įnirtingai kovoja dėl kiekvieno kamuolio ir kėlinukas baigiasi visai padoriai 14 : 16.
Antrasis ketvirtis prasideda svėdasiškių ataka. P. Putrimas meta netaikliai, tačiau kamuolį atkovojęs greitu prasiveržimu pusiausvyrą atstato P. Kiaušas 16 : 16. Atakuoja jų 18 – is ir 16 : 18, po akimirkos – 16 : 20. Nekrenta. Visa laimė, kad atkovojame labai daug kamuolių, tačiau ir pakartojimai dažniausiai netikslūs. Šioks toks chaosas. P Martinonis taikliai meta iš tritaškio zonos, tačiau kamuolys tarsi išauna iš lanko. Nėra. „Švietimiečiai” labai gerai ginasi, du mažiukai lakioja, varinėjasi kamuolį aplink baudos aikštelę ir kamuolys laiku pasiekia stambius centrus, nuo kurių atakų iš arti mūsiškiams – liekniems aukštuoliams apsiginti labai sunku. Be to priešininkų lyderis Ramūnas Šližys sėkmingai atakuoja ir iš toliau. P. Kiaušas kelis kartus labai skubotai, neišmintingai veržiasi po krepšiu, kur stovi bent jau du už jį gerokai aukštesni gynėjai ir žinoma permesti per juos nepasiseka. Mūsų centrai taip pat nepataiko, skrenda pro šalį ir tolimi metimai. Tačiau bendrame chaose visos tos nesėkmės komandos nepaskandina, rezultatas vėl lygus 22 : 22. I. Gutmanas pelno tris taškus – pirmaujame 25 : 22, tačiau priešininkų 6 – is atsako taip pat trimis taškais. Lygu. Beje teisėjas švilpia tik svėdasiškių baudas, A. Jakštonis labai greitai susirenka net kelias, ne kartą prasižengia ir mažesnis Trumpickas, o anie žaidžia ” švariai” – be pražangų. Trūksta agresyvumo? Ilgoji pertrauka prasideda esant rezultatui 27 : 25 svėdasiškių naudai.
Salėje užgroja tranki muzika, žmonės juda pirmyn atgal, džiaugsmingai bėgioja vaikai aistruoliai vyrai pulku išsprūsta į lauką, prie laiptų parūkyti ir aptarti kas čia vyksta. Dalijamasi labai išmintingais vertinimais bei prognozėmis. O tuomet ties aikštės centru šoka, vartosi, voliojasi visai maža mergaitė iš Užpalių. Ji mat vaidina tikriausia rimčiausios arenos šokėją.
Trečiasis kėlinys prasideda svėdasiškiu spurtu – jie sugeba idealiai sustyguoti gynybą, susispaudžia po krepšiu, pavojingiausius priešininkus stabdo net dviese ir tryse, puikiai juda. Priešininkai negali pataikyti ištisas tris minutes, o svėdasiniai tuo metu ne tik apsigina, bet ir ramiai, bet tuo pačiu ir greitai įžaidinėja kamuolį, o svarbiausia taikliai meta. Rezultatas labai greitai šokteli svėdasiškių naudai. 32 : 25, po kurio lako 39 : 27, Galiausiai 45 : 30. R. Šližys gudriai išmuša jau atkovotą kamuolį, įmeta ir švelnina santykį iki 45 : 32, bet tai matyt paskutinis vilties spindulėlis „švietimiečiams”. Skirtumas laikosi panašus 48 : 33, po to svėdasiškiai vėl blokuoja priešininkų metimą ir trimis tiksliais perdavimais paženklinta ataka pasibaigia dvitaškiu.50 : 33. Kamuolys „vaikšto” puikiai ir iš toli laisvas meta bei pataiko M. Baleišis 53 : 33. Bingo. Priedo dar du taškai ir jau 55 : 33. Po vienos iš dviejų P. Kiaušo taiklaus baudos metimo – 59 : 33. Dar po akimirkos 61 : 33, skirtumas beveik dvigubas ir beveik trisdešimt taškų – svėdasiškiai dar niekad turnyre tiek nepirmavo. Sakykime, kad finaliniame laike jie pasiekė pačią optimaliausią formą. Ir galiausiai dvigubas skirtumas 66 : 33. Kas tai? Sutriuškinimas? Taip, pats tikriausias. Kur dingo stambių centrų agresyvumas, kur vikruoliai mažiukai, kažkaip viskas taip nutilo. Pavargo, svėdasiškių gynybos „gniaužtuose” ir atakų jėgoje užstrigo.
Ir štai tuomet svėdasiškiai geraširdiškai stabtelėjo, tarsi atsipalaidavo, nes priešininkai nebetikėjo, o jie jau patikėjo pergale. Dar įmeta tris taškus, o kiti kamuoliai krenta į jų krepšį. Rezultatas keičiasi iki 66 : 37, po to 66 : 40 ir galiausiai prieš paskutiniąją ataką, į kurią jau niekas nebesiveržia ir laikrodis suskaičiuoja paskutines sekundes, rungtynių sekretoriatas fiksuoja svėdasinių pergalę 66 : 44.
Simbolinis turnyro penketukas: G. Asačiovas, P. Martinonis, T. Jodelis, G. Šniauštas ir R. Šližys.
Tritaškininkų turnyrą laimėjo T. Jodelis iš „Taifūno” komandos, o dėjimo į krepšį varžytuves laimėjo ir oro karaliumi tapo B. Urbonavičius iš „liberalų”.
Tuoj po rungtynių žaidžiantis komandos treneris Paulius Martinonis kalbėjo, kad turnyras buvęs įdomus, atkrentamosiose varžybose buvo labai netikėtų rezultatų – visai neblogai žaidusi liberalų komanda po lemtingo pralaimėjimo nepateko net į ketvirtfinalį. kalbėjo, kad ir jie galėjo bet kuriose rungtynėse taip pat pralaimėti. Žinoma buvo ir sėkmės, nes tikrai ” Švietimas ” buvęs parankesnis varžovas negu ” Taifūnas”. Perlaužti rungtynių eigą pavyko tik po to, kai sustiprino gynybą ir pradėjo pataikyti. Iš tiesų trečiasis kėlinys buvo tarsi iš krepšinio mokslo vadovėlio – ” Švietimo” žaidėjai ir nebepataikė, ir neatkovodavo kamuolių ir nesugebėjo apsiginti nuo greito, agresyvaus bei išradingo puolimo.
Kėlinių rezultatai: I – 14 : 16, II – 13 : 9, III – 23 : 8, IV – 16 : 11, bendras – 66 : 44.
Rezultatyviausi žaidėjai: Svėdasai – P. Kiaušas – 21, P. Martinonis 12, M. Trumpickas 11, I. Gutmanas 9 ; „Švietimas” – R. Šližys 23, Gytis Krivickas – 9, Paulius Leonavičius 5.
Taurė artimiausiu laiku bus eksponuojama Svėdasų bibliotekoje ir kiekviena užsukęs ten galės ją pamatyti, paliesti, pakiloti ir gal net nusifotografuoti.
Teikia pažymėti, kad finalines rungtynes stebėjo ir audringai – pagal šios salės charakterį (čia dauguma žmonių sėdi visai tylūs ir garsiai emocijų nereiškia), savo komandą palaikė didelis būrys svėdasiškių. Smagu buvo pamosuoti Aukštaitijos vėliava ant ilgo ilgo koto, kas taip pat buvo labai neįprasta, gal net kai ką trikdė – „krepšinio chuliganas”… Bet tikiuosi, kad tas karališkai raudona, pergalės spalva pažymėtas plazdėjimas prisidėjo prie šventinės nuotaikos ir mūsų komandos pergalės. Perkeisdamas lotynišką jos įrašą tenoriu pasakyti: „Svėdasus laikyk visu pasauliu…”