Šiuo metu vyksta gyventojų ir būstų surašymas. Valdžia maloniai suteikė galimybę žmonėms per daug nevargti ir tiesiog elektroniniu būdu susirašyti. Šia teise pasinaudojo apie 25 procentų visų gyventojų. Tegyvuoja pažanga. Būčiau ir aš susirašęs, jei elektroninė sistema kelias dienas iš eilės nebūtų tvirtinusi, kad „tokio asmens nėra“. Nėra tai nėra, nesusirašiau.
Šiuo metu vyksta gyventojų ir būstų surašymas. Valdžia maloniai suteikė galimybę žmonėms per daug nevargti ir tiesiog elektroniniu būdu susirašyti. Šia teise pasinaudojo apie 25 procentų visų gyventojų. Tegyvuoja pažanga. Būčiau ir aš susirašęs, jei elektroninė sistema kelias dienas iš eilės nebūtų tvirtinusi, kad „tokio asmens nėra“. Nėra tai nėra, nesusirašiau.
Tačiau kartu kyla ir kitas klausimas, ypač po neseniai vykusių savivaldos rinkimų, kodėl niekaip nenorima leisti balsuoti elektroniniu būdu? Juk nuolat skundžiamasi, kad mažokai rinkėjų ateina prie urnų. O man atrodo, kad atsakymas aiškus – rinkėjai, kurie ateina, yra nuspėjami, daugmaž aišku, už ką balsuos. Tiesiog visoms partijoms paranku, kad nebūtų galimybės balsuoti jaunesniems ir mobilesniems, tiems, kurie kitaip mato ir kitaip kuriasi gyvenimą. Pagalvokit, koks siaubas yra nežinomas rinkėjas prie kompiuterio. Tiesiog grėsmė konstitucinei santvarkai. O ypač jeigu jis dar užsienyje gyvena ir mato viską kitaip. Kas būtų, jeigu tie pusė milijono lietuvių, kurie trumpam ar ilgesniam laikui pateko į emigraciją, imtų spaudyti klavišus? Arba jaunimas imtų balsuoti? Kas tada?
Štai ir visas atsakymas. Todėl ir neleidžiama. Geriau žinomas ir patikimas elektoratas, kuris yra nuspėjamas ir ištikimas vienai ar kitai politinei jėgai. Štai grupė žinomų visuomenės veikėjų išsakė pasipiktinimą, esą valdžios atstovai nereaguoja į Kovo 11-ąją vykusias eitynes, kuriose kai kurie jų dalyviai skandavo „Lietuva – lietuviams”. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, jog eitynės diskredituoja patriotus.
Darosi labai įdomu. Kai ką man primena. Žodis „nacionalistas“ ir „patriotas“ jau įgauna neigiamą atspalvį kaip ir sovietų laikais. Pamenu, kaip stovėjome visą pamoką, kai neapsikentę lietuvių žeminimo vidurinėje pareiškėme rusų kalbos mokytojai, kad lietuvių kalba daug senesnė už rusų ir turtingesnė. Ne tik kad buvome išvadinti nacionalistais, bet ir visa mokyklos valdžia suskrido gesinti „nacionalistų siautėjimą“. Ir nieko, stovėjome. Pasikeitus santvarkai, žinoma, tikraisiais patriotais tapo tie, mus taip kratę dėl „nacionalizmo“…
Pasirodo, Lietuvoje patriotu būti jau pavojinga, ypač tuo, kuris meilę tėvynei išreiškia ne tik daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, vėliavos pakėlimu, dalyvavimu mišiose ir žvakelių deginimu. Čia stačiai akibrokštas – mes jiems renginius suorganizavom, o jie savo eitynes suruošė, kai normalūs jaunuoliai tik varomi į eitynes išeina, jie patys nuėjo.
Ar jaunimas eitynėse turėjo nešti šūkius „Lietuva – arabams“ arba „Lietuva – kinams“? Tada, žinoma, patriotizmas būtų nediskredituotas, „tikrų patriotų“ supratimu. Bet džiaugtis tokiu jaunimu, manau, būtų dar mažiau priežasčių.
Panašu, kad Lietuvoje įžengėme į valdomos, o ne tikros demokratijos etapą. Natūralu, kad valdžia, paralyžiavusi visos šalies gyvenimą, privertusi priklausyti nuo savęs didžiumą šalies gyventojų, verslo įmonių, užsidegė supratimu, kad gali bet ką reguliuoti.
Yra Konstitucija, yra susirinkimų laisvė, bet tik popieriuje. Yra žmogaus teisės, yra piliečių teisės, bet jos irgi tik popieriuje. Pabandyk paprašyti teisių, pabandyk nesutikti, protestuoti. Nesakau, kad daužyti langus yra gerai, bet kai tuos, kurie per protestą išmušė keliolika Seimo langų, pirmiausia apšaudo guminėmis kulkomis, po to dvejus metus tampo po teismus, o galiausiai nuteisia, tai jau atviras rodymas visiems, kad cyptelsit – sėsit.
Štai pabandė jaunimas surengti eitynes su trispalvėmis ir šūkiais – tuoj reikalavimai pasodinti, nubausti, uždrausti. Ar jau jie neturi teisės galvoti kitaip? Vadinasi, dauguma iš mūsų taip pat neturime teisės galvoti kitaip, nes pakliūsime po baudžiamąja valdžios mašina.
Manau, reikėtų džiaugtis, kad jaunimas dar kažkaip vienijasi, dar kažkaip turi bendrų idėjų, dar nesigėdija su trispalvėm pražygiuot. Paminėsiu, kad normaliose šalyse smerkiama ir baudžiama už nusikaltimus, o ne už saviraišką arba kitokį suvokimą. O jei jau imamasi smerkti jaunimą už meilę tėvynei, tada aišku, kodėl „valdiški“ valstybės švenčių minėjimai nelabai skiriasi nuo sovietinių laikų. Tik datos kitokios.
