Labiausiai domina „Memento mori“

Sakralinio meno centre eksponuojama paroda iš Vilniaus dailės ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų fondų “Baroko ekspresijos”.

Sakralinio meno centre eksponuojama paroda iš Vilniaus dailės ir  Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų fondų „Baroko ekspresijos”.

Pasak Sakralinio meno centro vadovės Ritos Babelienės, tokios meninės vertės paveikslai Anykščiuose eksponuojami pirmą kartą. „Dėl paveikslų eksponavimo tarpininkavo anykštėnams gerai pažįstamas Vilniaus paveikslų galerijos vedėjas Vytautas Balčiūnas ir Vilniaus dailės drys, – pastebėjo R. Babelienė. – Mums teko užtikrinti ir reikiamą šių paveikslų apsaugą”.

Ekspozicijoje – baroko epochos (XVII – XVIII a.) nežinomų autorių nutapyti paveikslai, ir tik vienas „Šv. Pranciškus Ksaveras” priklauso Simono Čechavičiaus (1689 – 1775 m.)  teptukui. Kaip misijų Rytų kraštuose globėjas šv. Pranciškus Ksaveras paveiksle  pavaizduotas egzotiško peizažo fone, o tolumoje matyti apskritas čiabuvių būstas. Šventasis vilki juodu jėzuitų abitu ir klūpo dvasinės ekstazės akimirką rankas ištiesęs į šalis, žvilgsnį nukreipęs aukštyn. Paveikslas būdingas S. Čechavičiaus kūrybai tiek stilistika, tiek tematika, nes šis autorius jėzuitų užsakymu nutapė daug kūrinių Polocke ir Vilniuje.

Kiti paveikslai, leidžiantys pajusti baroko tapybos emocionalumą, jos įtaigą ir ekspresiją, taip pat priskirtini bažnytiniam menui, nes juose dominuoja šventieji arba tuo laikmečiu atgijęs Marijos kultas.

Pasak Sakralinio meno centro darbuotojų, anykštėnus labiausia sudomino nežinomo autoriaus paveikslas „Memento mori” –  vienintelis tokio žanro paveikslas Lietuvoje, anksčiau buvęs Tytuvėnų bažnyčioje ir teigiantis, kad gyvenimas laikinas, kad reiks duoti ataskaitą už visą gyvenimą. . „Kai kurie užėję į parodą jos net neapžiūri, o eina prie šio paveikslo”, – pastebėjo darbuotojos. Jį išties verta pamatyti ir dėl vaizdą lydinčių žodžių: „(Nes jūs sakote) kur kunigaikščio namai? Kur bedievių padangtės (iš Jobo knygos 21 – 28). Mes esame vakarykščiai ir nežinome, nes mūsų dienos žemėje yra kaip šešėlis. Job 8:9   Mano dienos buvo greitesnės už bėgėją, jos nubėgo ir nematė gerumo. Job 9:25 (Žinau, kad paduosi mane mirčiai) tenai, kur paskirti namai kiekvienam gyvajam”. Job 30:23 (Tavo puikybė nutremta į pragarą, tavo lavonas susmego). Po tavim kančių patalas ir tavo antklodė kirminai. Iz. 14:11″.

Paroda veiks iki liepos 1 dienos.