Dešimtys tūkstančių lenkų antradienį išėjo į gatves protestuoti prieš dabartinės dešiniosios vyriausybės vykdomą demokratijos varžymą.
Varšuvoje minint buvusio Lenkijos komunistinio režimo sprendimo paskelbti šalyje karo padėtį 35-ąsias metines, demonstrantai susirinko prie tuometės Lenkijos suvienytosios darbininkų partijos būstinės ir nužygiavo prie dabartinės valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pastato.
„Šiandien, kaip ir prieš 35 metus, vyriausybė mus puola ir atima iš mūsų laisvę“, – sakė prodemokratinio judėjimo KOD lyderis Mateuszas Kijowskis (Mateušas Kijovskis).
„Šiandien turime būti vieningi. „Solidarumas“ mus vienija šiandien, kaip vienydavo praeityje“, – pridūrė jis.
Demonstrantai pagerbė represijų, pradėtų vykdyti po 1981 metų gruodžio 13 d., kai generolas Wojciechas Jaruzelskis paskelbė šalyje karo padėtį, aukas.
Lenkų žiniasklaida nurodė, kad antradienį protestai vyko daugiau kaip 80 miestų visoje šalyje.
PiS savo ruožtu irgi surengė 1981 metų įvykių minėjimą. Jos šalininkų eitynėse dalyvavo keli tūkstančiai žmonių.
PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) kritikavo opoziciją, esą „mėginančią prilyginti dabartinę vyriausybę su anų laikų režimu; (kalbančią) apie Lenkijos grįžimą prie karo padėties “.
Jis taip pat sakė, kad Lenkija dabar yra tapusi „Europos valstybe, turinčia daugiausiai laisvių“.
Lenkijos opozicija smerkė vyriausybę, kad ši prastūmė konstitucinio teismo reformą, esą turinčią paralyžiuoti šios institucijos darbą.
Šios reformos sukėlė nerimą Europos Sąjungai ir pastaraisiais mėnesiais išprovokavo virtinę didelių demonstracijų Lenkijoje.
PiS sugrįžo į valdžią praeitų metų pabaigoje, po beveik dešimtmetį trukusio darbo opozicijoje. Partijos populiarumą iš dalies nulėmė jo griežta pozicija pabėgėlių antplūdžio Europoje atžvilgiu.
J.Kaczynskis yra sakęs, kad pabėgėliai neša „cholerą į Graikijos salas, dizenteriją į vieną, (platina) visokiausius parazitus“.
