Pasaulinio tyrimo duomenimis, Lietuvoje moterų teisės užtikrinamos geriau nei kaimyninėse šalyse, bet ekspertai atkreipia dėmesį, kad kova su diskriminacija darbo rinkoje kol kas nesėkminga. Pasaulinio tyrimo duomenimis, Lietuvoje moterų teisės užtikrinamos
geriau nei kaimyninėse šalyse, bet ekspertai atkreipia dėmesį, kad kova
su diskriminacija darbo rinkoje kol kas nesėkminga.
Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame naujame reitinge tarp 130
valstybių Lietuvai skirta 23-ioji vieta. Baltarusija užima 33-iąją
vietą, Estijai skirta 37-oji pozicija, Rusija yra 42-ojoje, o Lenkija –
49-ojoje vietoje. Lietuva taip pat lenkia tokias šalis kaip Jungtinės
Valstijos (27), Austrija (29), Italija (67) ir Čekija (69).
Aukščiausiai iš Lietuvos kaimynių yra pakilusi Latvija (10), bet
manoma, kad šios valstybės reitingui didelę įtaką daro tai, jog latviai
turėjo moterį prezidentę.
Nors pernai Lietuvai buvo skirta net
14-oji vieta, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas
viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava mano, jog pernykštis rezultatas
neatrodo patikimas, nes esminių teigiamų permainų nebuvo.
"Užpernai Lietuva buvo 21-oji, taigi grįžimas šiais metais atrodo logiškesnis", – Eltai trečiadienį sakė V. Dambrava.
Sudarant sąrašą buvo vertinamos galimybės dalyvauti ekonominėje
veikloje, gauti išsilavinimą, dalyvauti valstybės valdyme, sveikatos
bei išgyvenimo rodikliai.
Anot V. Dambravos, itin daug problemų
Lietuvoje išlieka dėl skirtingų vyrams ir moterims mokamų atlyginimų
bei nenoro skirti moteris į aukštas pareigas valstybės tarnyboje. Į tai
dėmesį atkreipė ir pasaulinio tyrimo autoriai.
"Kad moteris
užimtų aukštą postą, ji privalo būti "visa galva" aukštesnė už vyrą.
Nors lietuviai dažnai sako esą tolerantiški, atėjus laikui skirti
vadovą, suveikia stereotipai ir skiriamas vyras, kurio vienintelis
"pranašumas" ir yra tas, jog jis vyras. Tokia moterų diskriminacija
atsiliepia ir vėliau, pavyzdžiui, gaunant pensijas", – Eltai sakė V.
Dambrava.
Anot patarėjo, prastą situaciją atspindi ir tai, jog į naująjį Seimą, negalutiniais duomenimis, išrinktos tik 27 moterys.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pareigūno teigimu, versle
situacija kiek geresnė, nes moterų vadovių versle yra apie 40 proc. Vis
dėlto stambiajame versle vyrų dominavimas yra kur kas ryškesnis.
Pasak V. Dambravos, diskriminaciją darbo rinkoje liudija ir tai, jog
aukštąjį išsilavinimą pastaruoju metu gauna daugiau moterų nei vyrų.
"Dabar tarp studentų yra 60 proc. merginų, paskutiniais metais daktaro
laipsnius taip pat gauna daugiau moterų, tačiau aukštus postus
daugiausia užima vyrai", – sakė V. Dambrava.
Kaip rodo "The
Global Gender Gap report" indeksas, geriausiai lygios galimybės
užtikrinamos Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Islandijoje ir
Naujojoje Zelandijoje. Labiausiai moterys diskriminuojamos Jemene,
Čade, Saudo Arabijoje, Pakistane.
