Lietuva planuoja tapti Europos kosmoso agentūros (EKA) asocijuotąja nare, šiuo metu šalis turi bendradarbiaujančios valstybės statusą.
Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar kreiptis į prezidentą prašant suteikti ekonomikos ir inovacijų ministrei įgaliojimus pasirašyti Vyriausybės ir EKA susitarimą.
„Lietuvos sumokamas 3 mln. eurų narystės mokestis kasmet atneš 8,4 mln. eurų grąžą. Asocijuota narystė suteiks teisę Lietuvos verslo ir mokslo subjektams dalyvauti įvairiose EKA programose“, – rašoma Vyriausybei pateiktoje pažymoje.
EKA duomenimis, jos programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 eurų sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.
Teigiama, kad Lietuva galės įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pažymi, kad Lietuvos ir EKA bendradarbiavimo sutartis pratęsta iki šių metų rugsėjo 27 dienos – iki tol asocijuotos narystės susitarimas turi būti pasirašytas ir ratifikuotas Seime, kitu atveju Lietuva neturės jokio susitarimo su agentūra.
Pagal EKA PECS programą, skirtą valstybėms pasirengti tapti EKA narėmis, 2015-2020 metais Lietuvos dalyviai įgyvendino 34 kosmoso srities mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus (jiems vykdyti EKA skyrė 5,5 mln. eurų).
Už galimybę dalyvauti Europos kosmoso agentūros veikloje Lietuva kasmet sumoka apie 1,3-1,4 mln. eurų.
