• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Trečiadienis, 2 liepos, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Lietuvos ir Moldovos istoriją vienija ne tik bendri Viduramžių mūšiai

ANYKŠTA
2022-06-21
Naujienos
9
Sorokų pilis yra vienintelė išlikusi nesugriauta viduramžių pilis Moldovoje.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

 „Anykštoje“ publikuojame Eldorado BUTRIMO specialiai iš Benderų, Moldovos „Anykštai“ parengtą reportažą.

1374 metais LDK kunigaikščio Gedimino anūkas, Podolės valdytojas Jurgis Karijotaitis buvo išrinktas Moldovos valdovu, tačiau trumpam, nes tais pačiais metais dėl šio titulo varžęsi moldavų didikai jį nunuodijo.

Pro Sorokų pilies langą matosi kita Dnepro upės pusė, kurioje driekėsi LDK valdytos žemės.

Po pusės amžiaus į Moldovos sostą sėdosi kita lietuvė – kunigaikščio Kęstučio dukra Rimgailė. Ji 1419 metais tapo Moldovos karaliaus Aleksandro Gerojo žmona.
Tačiau ši santuoka buvo sudaryta grynai dėl politinių sumetimų, nes Aleksandras Gerasis tai ieškojo Lietuvos didikų paramos, tai nuo jų nusisukdavo. Jaunoji pora vaikų nesusilaukė, o po dvejų metų santuoka, kuri Aleksandrui Gerajam jau buvo trečioji, buvo nutraukta.
Užtat sėkmės susilaukė Moldovos karalystės sostinėje Jašiuose 1646 metais sudaryta Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos ir Moldovijos kunigaikštytės Marijos Lupu santuoka, po kurios jaunieji apsigyveno Kėdainiuose.
„Moldovos karalystė su LDK kunigaikštyste nekariavo, nors Viduramžiais jas skyrė tik Dnepro upė“, – pasakoja vienu geriausių Moldovos istorijos žinovų laikomas profesorius Viktoras Butnaru.

Istorijos profesorius V. Butnaru net tris kartus buvo sumuštas dėl savo patriotinių rašinių.

Su profesoriumi susitikome Sorokų pilyje, kurią pastatė visų garsiausias Moldovos kunigaikštis Stefanas lll Didydis (1433-1504), išplėtęs šalies ribas nuo Karpatų kalnų iki Juodosios jūros. Tuo metu LDK ribos irgi buvo išsiplėtusios iki Juodosios jūros ir Dnepro upės, tad LDK netikėtai tapo Moldovos kaimyne.
Moldovai, kaip ir Lietuvai, istorija ne visada buvo palanki, ir Viduramžių klestėjimą bei valstybės plėtrą vėliau keitė įtakos mažėjimas ir grėsmė būti užkariautai stipresnių kaimynų. Lietuva, kenčianti kryžiuočių bei Maskvos puldinėjimus, ryžosi jungtis su Lenkija, o Moldovos didikai priėmė kitokį sprendimą.
Jie nesusijungė su jokia kita karalyste, bet pasirašydavo pavaldumo sutartis su galingesnėmis valstybėmis ir mokėdavo joms duoklę. Moldova dažniausiai duoklę mokėjo Osmanų imperijai arba Abiejų Tautų Respublikai, taip išsaugodama didelę kunigaikščių autonomiją.
Moldavų didikai, tiesa, su tokia padėtimi ne visada taikstydavosi, kartkartėmis nutraukdavo pavaldumo sutartis.
„Tačiau apie istorinius faktus, liudijančius didingą šalies praeitį bei ryšius su LDK ir kitomis Europos valstybėmis, tiek Moldovos mokyklų, tiek universitetų programose sovietmečiu buvo nutylima“, – liūdnai prisimena 59 metų V.Butnaru.

  • Kaip kad visuose Moldovos miestuose, prie Sorokų merijos stovi Stefano lll Didžiojo skulptūra.
  • Moldovos paradoksas – netoli Stefano lll Didžiojo skulptūros stovi ir paminklas tarybinei armijai išvaduotojai

Visas straipsnis „Anykštoje“ (2022-06-21). Laikraščio ieškokite spaudos prekybos vietose. Reportažas nebus spausdinamas portale anyksta.lt

Komentarai 9

  1. Leonas Alesionka says:
    3 metai ago

    O, nors kartą gražus, išsamus ir profesionalus pasakojimas. Tokia mūsų valstybių ir jose gyvenusių tautų istorija. Kodėl mes telikome tik nykštukais? Kodėl buvome dalinami ir rusų, prūsų su austro-vengrais likome padalinti tegu atsako prasigėrusių ir parsidavusių, rėksnių ir korumpuotų šlėktų Seimas su visais seimeliais. Kodėl valdžiukei prisikišti savo gerkles ir mašnas buvo svarbiau, negu šitokią valstybę išsaugoti? Mūsų protėviai šitaip pražudė savo Motiną maitintoją – Tėvynę. O kaip šiandieną elgiasi mūsų seimai, rados, saemos ir kitokie „Velmožos”? Visiškas jų bukumas gimdo rietenas su kaimynais, bandymus organizuoti jų šalyse „maidanus”, šalinti prezidentus, kenkti jiems sankcijomis, juodinti propagandomis ir šitaip prašyte prašytis, kad dar kartą kas nors neapsikentęs trinktelėtų mums per makaules ir padalintų. Arba visai ištrinų. Kaip įkyriai zyziančią musę. Ne, tikrai ne veltui sakoma, kad jei Dievas nori nubausti, tai pirmiausia atima žmogui protą… O po to stebimės kodėl nyksta ir išnyksta ištisos tautos ir valstybės. Ir Lietuva šiandieną yra tokiame savęs susinaikinimo kelyje… Gi mes tylime, tyliai kenčiame ir liūdnas dūmas dūmojame!

    • Senolis says:
      3 metai ago

      Maidanai yra labai gerai, nes padeda apsivalyti nuo nevykusių politikų ir merų.

      • Kar kar kar... says:
        3 metai ago

        Tau gerai dieduk? 🙂

        • Zuzana says:
          3 metai ago

          Tai kad jo niekas nei į prezidentus, nei į merus nerinks. 🙂

        • Diedukas says:
          3 metai ago

          Užmynė Levukui ant žaizdos.

    • nuomone says:
      3 metai ago

      Tau ir ateme prota rusu propaganda.

    • History says:
      3 metai ago

      Bukumas yra siūlyti draugauti su teroristais, sadistais ir žmogėdromis iš rytų, kurių ordos siaubia Ukrainą. Dar didesnis bukumas yra tą terorą pateisinti ir palaikyti, tų pačių sadistų žodžiais.

      • ISTORIJA says:
        3 metai ago

        O su teroristais, sadistais ir žmogėdromis iš vakarų, kokiais buvo kryžiuočiai, kalavijuočiai, Napoleono ir Hitlerio ordos galima? Tikrai? O kodėl?

        • History says:
          3 metai ago

          Kryžiuočių, Kalavijuočių, Napoleono ir Hitlerio ordų senai nebėra. Vokiečiai atsiprašė už savo žiaurumus ir sumokėjo visiems reparacijas ir kompensacijas. Šie nebekelia civlizuotam pasauliui grėsmės. Rytų orda, vienintelė likusi gyva orda, kuri didžiuojasi savo terorizmu, žiaurumu, sadizmu, ir pastoviai rėkia, kad galime tai pakartoti. Tai vėžys, kurį visas civiluotas pasaulis turės pašalinti.

Kitas įrašas

Birželio 20 dienos apskrities įvykių apžvalga

Panašūs straipsniai

Anykščiai ruošiasi šypsenų paradui

2025-07-01
3

Atrodo, kad Anykščių rajono gyventojai šiemet šypsosis plačiau nei bet kada anksčiau. Po to, kai meras Kęstutis Tubis kruopščiai suskaičiavo...

Ar būtinas kelionės draudimas į Europos Sąjungos šalis?

2025-07-01
0

Planuojant kelionę po Europos Sąjungą dažnas keliautojas susimąsto: ar tikrai reikia kelionės draudimo, jei vykstu į ES, kur veikia Europos...

Svėdasų bibliotekos nuotr.

Neveikia Svėdasų knygomatas

2025-07-01
10

Svėdasų biblioteka praneša, jog skaitytojai laikinai negali naudotis neseniai įrengtu knygomatu, nes vyksta laiptų remontas.

Liepos 2-11 dienomis nedirbs ir pati...

Šventosios upėje nėra ką šienauti

2025-07-01
4

Šią vasarą Anykščiuose savivaldybė kol kas  neplanuoja atlikti Šventosios upės vagos valymo darbų,nes nėra ką šienauti, šį antradienį skelbia laikraštis...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Anykščiai ruošiasi šypsenų paradui
Ar būtinas kelionės draudimas į Europos Sąjungos šalis?
Neveikia Svėdasų knygomatas
Šventosios upėje nėra ką šienauti
Paaiškėjo, kiek šiemet bus floristinių kilimų konkurso dalyvių
Darbuotojų Anykščiuose trūksta tik „Norfai”

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Birželio 30 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 28 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 27 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 26 dienos Utenos apkrities įvykių apžvalga
Birželio 25 dienos Utenos apskrities įvykių pažvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Nepriklausomi elektros tiekėjai sąskaitose turi skelbti ir pigesnius planus
Nacionalinių architektūros apdovanojimų pagrindinį prizą pelnė „Stasys Museum“
Seimas nustatė, kaip bus atlyginama meškų padaryta žala bitynų, ūkinių gyvūnų savininkams
Šilumos siurbliams ir biokuro katilams – dar 8,5 mln. eurų paramos
Seimas dvejiems metams pratęsė vandens gręžinių įteisinimą
Seimo vadovas gėdingiausiu pavasario sesijos įvykiu įvardija Arūno Dudėno „gelbėjimo operaciją“

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeryje?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

anyksta 300×250

anyksta 300×250

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In