Degalų kainos Lietuvoje plėšia gyventojų pinigines. Tai dar akivaizdžiau matyti tada, kai palygini minimalų atlyginimą ir išlaidas kurui. Pavyzdžiui, lietuviškas minimalus atlyginimas prieš mokesčius yra lygus maždaug 183 l A95 markės benzino degalinėje, o airiškas – daugiau nei 700 l, vokiškas – per 800 l, Liuksemburgo – 1390 l.
Degalų kainos Lietuvoje plėšia gyventojų pinigines. Tai dar akivaizdžiau matyti tada, kai palygini minimalų atlyginimą ir išlaidas kurui. Pavyzdžiui, lietuviškas minimalus atlyginimas prieš mokesčius yra lygus maždaug 183 l A95 markės benzino degalinėje, o airiškas – daugiau nei 700 l, vokiškas – per 800 l, Liuksemburgo – 1390 l.
Europos Komisijos energetikos ir transporto direktorato duomenimis, sausio pradžioje lietuviai už populiariausią benziną mokėjo maždaug 4,35 Lt /l ir pateko maždaug į viduriuką pagal šią kainą, tuo metu dyzelinas, kainavęs 4 Lt/l, Lietuvoje buvo penktas pagal pigumą visoje Europos Sąjungoje (ES).
Tačiau paskaičiavus minimalaus atlyginimo ir kuro kainų santykį, Lietuva atsiduria kur kas prastesnėje situacijoje.
Kadangi Lietuvos minimalus atlyginimas yra vienas mažiausių ES, taigi palyginus kuro įperkamumą, Lietuvos santykis yra vienas nepalankiausių. Dabartinis 800 Lt minimalus atlyginimas neatskaičius mokesčių lygus kiek daugiau nei 180 l populiariausio benzino, už mus mažiau jo teįperka tik bulgarai ir rumunai – 109 l ir 121 l.
Bulgarijoje ir Rumunijoje minimalūs atlyginimai yra dar mažesni nei Lietuvoje – atitinkamai 421 Lt ir 486 Lt. Benzinas šiose šalyse sausio pradžioje kainavo 3,83-4 Lt/l.
Palyginus Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ pateikiamus minimalių atlyginimų duomenis su degalų kainomis, matyti, kad daugiausiai populiariausios markės benzino už mažiausią algą per mėnesį įperka Liuksemburgo, Danijos ir Airijos gyventojai – maždaug 1115-1390 l. Šiose šalyse benzinas kainavo 4,17 Lt-5,35 Lt, o minimalus atlyginimas viršijo 5 tūkst. Lt.
Paskaičiavus, minimalaus atlyginimo ir dyzelino kainos santykį, lietuvių situacija šalių rikiuotėje nesikeičia. Už minimalų atlyginimą neatskaičius mokesčių galima nusipirkti apie 200 l dyzelino. Mažiau už mus gali nusipirkti tik tie patys rumunai ir bulgarai – 122 l ir 112 l. Dyzelinas šiose šalyse kainavo 3,72-3,97 Lt/l.
Daugiau dyzelino už minimalią valstybės nustatytą algą gali įsigyti Danijos, Liuksemburgo ir Suomijos gyventojai – 1578-1281 l.
Šiose šalyse šis kuras kainavo 3,69-4,59 Lt/l.
Brangus kuras trukdo rasti darbą
Darbo ir socialinių tyrimų instituto Gyventojų užimtumo probleminės grupės vyriausiasis mokslinis darbuotojas dr. Arūnas Pocius sako, kad brangūs energetiniai ištekliai iš karto kerta per kelias gyvenimo sritis: mažina žmonių teritorinį mobilumą, menkina jų perkamąją galią, skatina šešėlinę ekonomiką ir kontrabandą.
„Degalų kainų kilimas turi labai neigiamas pasekmes. Pirmiausiai tai sumažina žmonių teritorinį mobilumą ir apsunkina galimybes rasti darbą. Pavyzdžiui, jeigu žmogui siūloma darbo vieta toliau nuo gyvenamos vietos, o darbo jėgos kaina maža, mokėti 200 Lt važinėjimui į darbą yra daug, pavyzdžiui, iš rajono į didmiestį, kur iš tikrųjų būna daugiau darbo vietų. Tuomet darbo vieta turėtų būti arba labai arti, ko mes nematome, nes vis dar yra sąstingio pasekmės ir nedarbas yra labai aukštas, arba pajamos už darbą turi būti tokios, kad eiliniam darbuotojui apsimokėtų važiuoti“, – DELFI sakė jis.
Taip pat brangesnis kuras mažina žmonių galimybes nusipirkti kitų prekių.
„Dėl didesnių išlaidų kurui nukenčia žmonių vartojimas, nes daugiau išleisdami pinigų benzinui ir apskritai transportui žmonės mažiau gali skirti kitoms prekėms. Tai skurdina daugumą gyventojų, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo“, – teigė A. Pocius.
Jo teigimu, statistinis vakarų europietis energetiniams ištekliams išleidžia kur kas mažesnę savo biudžeto dalį nei lietuvis.
„Dėl to žmonės ir skursta, nes mašina yra būtina priemonė važiuoti į darbą, dažnas negali be jos apsieiti“, – kalbėjo mokslininkas.
Jo nuomone, tokią situaciją Lietuvoje lemia tai, kad rinka yra iškreipta.
„Be abejo, dėl to, kad ta rinka yra iškreipta, yra požiūrių, kad kainos pas mus yra užaukštintos. Ne tik dėl to, kad yra neigiamos pasaulinės tendencijos dėl didėjančios naftos kainos, bet ir dėl to, kad pas mus yra susiformavusi monopolinė rinka ir nėra konkurencijos. Mano asmenine nuomone, netgi esant aukštiems akcizams, jeigu būtų leista legaliai įsivežti degalus, mes turėtume žemesnes kainas. Juk degalinėse kainos yra beveik vienodos, jų diferenciacija yra minimali, vadinasi, rinka yra vis tiek monopolinė“, – sakė mokslininkas.
Kartu jis svarsto, ar nevertėtų pagalvoti apie akcizo benzinui sumažinimą – jis Lietuvoje viršija nustatytą minimalų ES. Šiuo metu Lietuvoje 1 tūkst. L benzino taikomas 1500 Lt akcizas, o tai yra maždaug penktadaliu daugiau nei minimumas.
„Ar kartais nebūtų taip, kad sumažinę akcizą mes surinktume daugiau mokesčių, nes sumažėtų kontrabandinio benzino apimtys“, – svarstė A. Pocius.
Išgyventi iš minimalaus atlyginimo – tik kaime
Mokslininko nuomone, iš dabartinio minimalaus atlyginimo Lietuvoje gali pragyventi tik kaimo gyventojas, namuose užsiauginantis mėsos ir daržovių.
„Žinoma, kad iš dabartinio minimalaus atlyginimo pragyventi negalima. Galėtų būti išlyga tik tuo atveju, jei žmogus gyvena kaime, turi natūrinį ūkį, kur užsiaugina kiaulę, vištų, laiko karvę, tada jis gali pragyventi iš minimalaus atlyginimo. Tačiau jeigu mes kalbame apie gyvenimą mieste, tai atlyginimo neužtenka sumokėti net už komunalines paslaugas ir maistą. Taigi yra dvi išeitys: kitas šeimos narys turi uždirbti normaliai arba šešėlinė ekonomika“, – sakė A. Pocius.
