Kodėl žmonės rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) nusigręžė nuo visuomeninių komitetų? Juk ką tik vykusiuose savivaldos rinkimuose komitetai daugelyje rajonų skynė pergales?
Juozas RATAUTAS, buvęs valdininkas, anykštėnas, nepartinis:
-Europos parlamento rinkimai buvo užgožti Prezidento rinkimų. Pliusas tas, kad atstovai į parlamentą buvo išrinkti didesnio rinkėjų skaičiaus, drauge ir platesnio pažiūrų, nuostatų, įsitikinimų spektro. Minusas – kampanijos metu sumažėjo dėmesys kandidatų programoms, mažiau diskusijų vyko viešojoje erdvėje. Tiesa, reklama veikė puikiai: Antanas Guoga buvo pasiryžęs į Briuselį skraidyti nuosavu lėktuvu, Aušra Maldeikienė – riedėti traukiniu, o iš Vilijos Blinkevičiūtės sužinojom, jog Lietuvoje žmonės gyvena skurdžiai… Beje, mano manymu, Aušra parlamente bus naudingiausia Lietuvai: savo drąsa, proto aštrumu ir noru kurti. Europos parlamento rinkimų ypatybė ta, kad iš 5 rinkimų komitetų išrinktas tik 1 atstovas. Galima įvairiai traktuoti komitetų nepopuliarumą šiuose rinkimuose, kai savivaldoje buvo visai kita padėtis. Rinkėjai linkę palaikyti pažįstamus žmones. Jie labiau matomi vietoje ir sunkiau įžiūrimi šalies mastu. Partijos skaičiuoja nemažai narių, rėmėjų, simpatikų – per jas gal ir neprastumsi ,,beleką“, bet – nebūtinai geriausią. Kita vertus, komitetus labiau ribojo materialiniai bei žmogiškieji resursai. Bet apskritai džiugu, kad Europos parlamente atsiranda naujų veidų, personalijų, nusiteikusių dirbti Lietuvai.
