Praeitą šeštadienį, rugsėjo 22-ąją, link Svėdasų seniūnijos Malaišių kaimo traukė lengvųjų automobilių ir autobusų kolonos. Čia, lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo- Vaižganto Tėviškėje, tądien vyko tradicinis respublikinis renginys- „Vaižgantinės“-, kurį organizavo Svėdasų seniūnija, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius.
Praeitą šeštadienį, rugsėjo 22-ąją, link Svėdasų seniūnijos Malaišių kaimo traukė lengvųjų automobilių ir autobusų kolonos. Čia, lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo- Vaižganto Tėviškėje, tądien vyko tradicinis respublikinis renginys- „Vaižgantinės”-, kurį organizavo Svėdasų seniūnija, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys” ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius.
Susirinkusieji į šį gilia istorine praeitimi alsuojančią, sėlių laikus menančią vietovę turėjo galimybę pavaikštinėti po etnografinį kaimą, pasigrožėti rudenėjančių laukų panorama, apžiūrėti ant senųjų Malaišių pastatų sienų eksponuojamą fotografijos parodą „Vaižganto premijų teikimo Svėdasų krašte akimirkos”, pavartyti naujausius Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus ir Vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys” leiodinius, tarp jų ir specialiai „Vaižgantinėms” išleistą naujutėlaitį laikraščio „Pragiedrulių žemė” numerį, kurio leidybai lėšas skyrė Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės paramos ir labdaros fondas. Tądien netoliese, Kunigiškių kaime esančiame Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje buvo „atvirų durų diena”, tad visi norintys turėjo puikią progą apžiūrėti atnaujintas muziejines ekspozicijas, naujas parodas.
Lygiai vidurdienį, kai erdvi Malaišių aikštė prisirinko tradicinės šventės dalyvių, kai buvo užsėsti visi specialiai tam renginiui pagaminti suolai, pasigirdo svėdasiškių etnografinio ansamblio atliekama daina, o „Vaižgantinių” vedėja, Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos abiturientė, Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus meno mėgėjų kolektyvų narė Ramunė Lapienytė eiliuotais posmais pasveikino visus, susirinkusius į Vaižganto Tėviškę. Vedančioji pabrėžė, kad šiųmetinės „Vaižgantinės”yra vienas iš Anykščių- Lietuvos kultūros sostinės renginių. Ir tuomet Malaišių laukais nuskardėjo trys patrankos salvės už Tėvynę Lietuvą, Vaižganto šviesų atminimą, Vaižganto premijų laureatus ir visus „Vaižgantinių” dalyvius. Tokią atrakciją visiems tradicinio renginio dalyviams dovanojo savadarbę patranką pagaminęs anykštėnas Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, meninės kalvystės puoselėtojas, Anykščių technologijos mokyklos dėstytojas Bronius Budreika su savo broliu debeikiečiu Vytautu bei kunigiškiečiu Pranu Maišeliu.
Pertraukėlių metu, kol salvėms buvo užtaisinėjama patranka, savo ir kitų autorių kūrybos dainas atliko, pritardama gitara, talentinga svėdasiškė jaunoji atlikėja Samanta Veršelytė.
Po įstabių dainų, po patrankų šūvių prasidėjo dviejų Vaižganto premijų įteikimo iškilmės. Per šiųmetines „Vaižgantines” organizatoriai pateikė dvi naujoves. Jei anksčiau šios premijos buvo įteikinėjamos renginio pabaigoje, tai pradedant šiomis „Vaižgantinėmis”, laureatų pagerbimo iškilmės yra keltos į šventės pradžią. Na, o naujųjų laureatų jau kasmet lauks dailus krėslas, sumeistrautas svėdasiškio menininko Aleksandro Tarabildos. Šį „karališką sostą” pirmajai teko „išbandyti” kaunietei rašytojai ir žurnalistei, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narei Perpetua Dumšienei, kuri už knygą apie poetą Antaną Kalanavičių „Dulkėto erškėčio ugny” tapo vienuoliktąja respublikinės Vaižganto premijos laureate. Naująją laureatę visuomenei pristatė ir pirmieji pasveikino Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) tarybos ir valdybos narys, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos narys, LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis ir šiųmetinės Vaižganto premijos vertinimo komisijos pirmininkas, 2010 metų Vaižganto premijos laureatas Juozas Kundrotas. Svėdasiškiai papuošė laureatę ąžuolo lapų vainiku, sveikinimo žodžius tarė Anykščių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Donatas Krikštaponis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Kovo 11-osios Akto signataras Jonas Šimėnas, teisininkas kandidatas į Seimo narius Kęstutis Tubis, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, Lietuvos universitetų moterų asociacijos, bibliofilų klubo XXVII knygos mėgėjai atstovai ir kiti šventės svečiai. Iš Dzūkijos, garsiosios Nedzingės atvykę tautiniais kostiumais apsirengę moterys laureatę pasveikino daina, nepagailėję gražių žodžių savo „marčiai”- juk Perpetua Dumšienė buvo tragiško likimo poeto Antano Kalanavičiaus žmona, o šis talentingas kūrėjas gimė, augo, gyveno, kūrė ir savo gyvenimo saulėlydį pasitiko būtent Nedzingės krašte… Naująją Vaižganto premijos laureatę ir visus „Vaižgantinių” dalyvius išraiškingai perskaityta kūrinio ištrauka pasveikino ir Dzūkijos atstovas- garsusis aktorius, Vytauto Didžiojo ordino kavalierius Tomas Vaisieta. Padėkos žodį tarusi rašytoja ir žurnalistė Perpetua Dumšienė ne tiktai pasidžiaugė jos pagerbimu gražioje aplinkoje, Vaižganto Tėviškėje, bet ir perskaitė keletą eilėraščių ir Antano Kalanavičiaus kūrybos.
Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis paskelbė ir Vaižganto mažosios premijos „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui” laureato pavardę. Ketvirtosios premijos laureato vardą buvo nuspręsta suteikti kraštiečiui teatro, kino ir televizijos aktoriui Ferdinandui Jakšiui. Vos tiktai seniūnas ištarė šią pavardę, pasigirdo garsūs plojimai, lydimi šūksnių „Ferdinandas! Ferdinandas!”. Taip su pasitenkinimu renginio dalyviai pritarė svėdasiškių sprendimui Vaižganto mažąją premiją skirti jų mėgstam aktoriui, nuolatiniam Svėdasų krašto renginių dalyviui Ferdinandui Jakšiui. Tačiau patsai naujasis laureatas „Vaižgantinėse” nedalyvavo, nes tuo metu jisai Anglijoje vaidino išeivijos dramaturgo Kosto Ostrausko monospektaklį „Vaižgantas” renginyje, skirtame atminti neseniai mirusį šio spektaklio autorių.
Todėl ąžuolo lapų vainiku buvo papuošta aktoriaus sesuo uteniškė pedagogė, vertėja, verslininkė Žaneta Kibickienė, jai teko garbė priimti ir Vaižganto mažosios premijos laureato diplomą, gausybę gėlių bei dovanų, skirtų broliui Ferdinandui. Ir padėkos žodį už brolį teko tarti Žanetai, kuri labai džiaugėsi svėdasiškių sprendimu taip gražiai pagerbti savo kraštietį. Kolegos kūrybinės veiklos įvertinimu džiaugėsi ir Ferdinando Jakšio kurso draugė vilnietė aktorė, režisierė Alvyda Čepaitytė, po sveikinimų prabilusi meniniu žodžiu.
Nuolatinis „Vaižgantinių” dalyvis, pamaloninantis kvapnios duonos kepalais, Rokiškio krašto ūkininkas Vytautas Šlikas, ir šį kartą atvyko ne tuščiomis rankomis. Duonutės kepalus jis įteikė naujiesiems Vaižganto premijos laureatams, Vaižganto giminaičiams, „Vaižgantinių” organizatoriams. Garbaus amžiaus žemdirbys, kaimo šviesuolis kultūrininkas V. Šlikas apgailestavo, kad į tokį prasmingą renginį- „Vaižgantines”- kasmet susirenka beveik tie patys jau pagyvenę žmonės, tuo tarpu jaunų žmonių retoka. „Kur dingo moksleiviai, kodėl jiems nerūpi tokie dvasingi renginiai, kodėl jaunimas abejingas Vaižganto skelbtoms idėjoms?”- jaudinančiu balsu klausė prie mikrofono rokiškėnas ūkininkas, piktindamasis ir šalies valdžios abejingumu tuštėjančiais, nykstančiais kaimais…
Pasibaigus Vaižganto premijų teikimo ceremonijai, Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas palaimino šį rudenį Malaišiuose pastatytą medžio skulptūrą, įamžinusią Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės” veikėją tijūną Rapolą Geišę.( Praėjusiais metais Malaišius papuošė medžio skulptūra, skirta tos pačios Vaižganto apysakos herojams Severiutei ir Mykoliukui. ) Naująją skulptūrą visuomenei pristatė autorius svėdasiškis skulptorius Aleksandras Tarabilda ir šio akcento kūrimo darbais besirūpinęs Svėdasiškių draugijos „Alaušas” bei Vaižganto giminaičių sambūrio „Ainiai” pirmininkas Algimantas Indriūnas.
Per „Vaižgantines” vyko ir tradiciniai „Vaižganto skaitymai”. Mintimis apie žymiojo kraštiečio Juozo Tumo-Vaižganto atminimo saugojimą, svėdasiškių puoselėjamas tradicijas, sveikintinas iniciatyvas dalijosi Anykščių rajono vicemeras Donatas Krikštaponis, svečiai iš JAV- Baltimorės lietuvių muziejaus kuratorius Algimantas Grintalis, svėdasiškis architektas Floridoje gyvenantis Almuntas Baronas, taip pat kandidatai į Lietuvos Respublikos Seimo narius parlamentaras Kovo 11-osios Akto signataras Jonas Šimėnas, teisininkas Kęstutis Tubis. O AB „Panevėžio keliai” projektų vadovas Arvydas Radimonas, pasidžiaugęs, kad jų įmonės, rekonstravusios tiltą per Šventąją Žaliojoje, iniciatyva buvo atkurti vagišių pavogti skulptoriaus Juozo Zikaro sukurti Vaižganto bareljefai, įteikė Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui tokio bareljefo gipsinę kopiją…
Renginio metu taip pat buvo sutikta Svėdasiškių draugijos „Alaušas” parengta knyga „Svėdasai : praeitis ir dabartis”, kurią pristatė šios knygos sudarytojas, mokslinis redaktorius kraštietis mokslininkas Vytautas Rimša.
Pertraukas tarp pasisakymų užpildė Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus etnografinio ansamblio, vadovaujamo Rožės Lapienienės, taip pat svėdasiškio bardo Algimanto Barono atliekamos dainos. Vėsoką rudens dieną sužvarbę galėjo pasišildyti prie smagiai liepsnojančio Svėdasų girininkijos darbuotojų sukrauto laužo. O po oficialiosios dalies užkąsti, pabendrauti dar visi susirinko prie bendro suneštinių vaišių stalo čia pat, po senųjų Malaišių klevais ir liepomis, kur gražiai skambėjo ir svėdasiškių meno mylėtojų dainos.
„Vaižgantinių” organizavimą rėmė Anykščių rajono savivaldybė, UAB „SALDA” ir kitos organizacijos bei privatūs rėmėjai. Tarp informacinių rėmėjų buvo ir „Anykšta” bei žurnalas „Aukštaitiškas formatas”.
