Mažėjantis BVP koreguos kariuomenės plėtros planus, teks taupyti

Dėl pandemijos sukeltos krizės mažėjant bendrajam vidaus produktui (BVP) mažės ir gynybos biudžetas, teks persvarstyti kai kuriuos kariuomenės plėtros planus ir taupyti, sako Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Tačiau jis pabrėžia, kad 2 proc. BVP kariuomenės finansavimo standartas turi būti išlaikytas.

„Tai neturėtų niekam kilti abejonių, kad minimalų standartą 2 procentų BVP reikia išlaikyti, tai ne kartą girdėta per pastarąsias kelias savaites tiek tiek iš NATO gynybos sekretoriaus, tiek iš JAV gynybos sekretoriaus apie būtinumą tęsti finansavimą“, – LRT radijui penktadienį sakę R.Karoblis.

Pasak ministro, konvencinės grėsmės niekur nedingę, gynybinius pajėgumus būtina išlaikyti, esami kontraktai negali būti stabdomi, logistinis kariuomenės aprūpinimas taip pat turi būti užtikrintas.

Tačiau kariuomenės plėtros planus ir kai kuriuos prioritetus neišvengiamai teks peržiūrėti.

„Aišku jei traukiasi BVP, matyt, kad traukiasi, natūralu, kad turi trauktis ir gynybos biudžetas ir, aišku, turėsime žiūrėti prioritetus, kur konkrečiai galime sutaupyti, modernizacijos tempus kaip koreguoti, nemanau, kad mes galime atsisakyti kažko, kas suplanuota dešimčiai metų į priekį, bet identifikuoti priemones, kurias galime šiek tiek stumtelti į priekį. Taip pat gali sumažėti tempai kariuomenės plėtros, tai yra personalo plėtros, atsižvelgiant į esamą struktūrą“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, kai kurių prioritetų peržiūrėjimas, „išgryninimas“ bus būtinas, svarstant apie efektyvesnį lėšų naudojimą ir taupymą.

Finansų ministerija šį pirmadienį paskelbė prognozę, kad šiemet Lietuvos ekonomika gali smukti 7,3 proc., bet kitąmet ūkis paaugs 6,6 proc. Scenarijus remiasi prielaida, kad viruso plitimas bus suvaldytas pirmąjį šių metų pusmetį.

R. Karoblis taip pat sakė, jog koronaviruso plitimo pradžioje Lietuvoje vienas didžiausių židinių buvo fiksuotas būtent kariuomenėje, tačiau šiuo metu situacija suvaldyta ir naujų židinių nėra.

„Pirmasis židinys karinėse teritorijose buvo priešakinių pajėgų kovinės grupės ir tikrai tenka pripažinti, kad tai buvo didžiausias Lietuvoje židinys, neskaitant ligoninių ir medicinos įstaigų, buvo užsikrėtę sąjungininkų kariai. Bet mūsų pastangomis, karo medicinos tarnybos pastangomis, tiek ir ribotai naudojant civilinius resursus ir pagalba, parama gauta iš sąjungininkų karo medikų, pilnai pavyko šį židinį suvaldyti ir šiuo metu vienas karys iš 28 dar nėra visiškai pasveikęs,  tai yra nėra iki galo atliktas antrasis ar trečiasis dar tyrimas. Taip kad situaciją valdome“, – kalbėjo ministras.