Vilniaus dailės akademijos auklėtinė Loreta Uzdraitė iliustruoti knygas pradėjo dar būdama studente.
Birutė VENTERAITIENĖ, AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė
Anykštėnė Loreta Uzdraitė – grafikė, knygos dailininkė. Menininkė kūrė iliustracijas rašytojų Antano Baranausko ir Jono Biliūno kūriniams, o už A. Baranausko „Anykščių šilelio“ apipavidalinimą ir iliustravimą pelnė apdovanojimą „Gražiausios metų knygos“ konkurse.
Kūryba Loretai – labai plati erdvė, į kurią įsipaišo idėjos naujiems grafikos ciklams bei tylus, kantrus darbas.
Pernai Loreta, kartu su kitomis menininkėmis, Anykščiuose įkūrė profesionalaus meno Janydžių galeriją.
Senelis – teatro siuvėjas
Grafikė Loreta Uzdraitė augo gausioje šeimoje, kartu su dviem broliais ir dviem seserimis. Loretos artimieji, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, pokario metais patyrė sukrėtimų. Nors buvo pamintos pagrindinės žmogiškosios vertybės – tikėjimas, tiesa, nuosavybė, tačiau menininkė dėkinga tėvams bei seneliams, kurie savo vaikams ir anūkams įskiepijo sąžiningumą, meilę šeimai, tikėjimui, tradicijoms, gimtajam kraštui.
Kuomet dailininkės paklausiau, iš kur jos genuose polinkis menams, Loreta atskleidė, kad gyslelę, traukiančią prie grožio, greičiausiai paveldėjo iš savo senelio, kuris tarpukariu dirbo Kauno muzikiniame teatre siuvėju. Loreta didžiuojasi, kad jos senelis ne tik puikiai išmanė siuvėjo amatą, bet buvo išmintingas, inteligentiškas žmogus, turintis puikų skonį bei gilų estetikos supratimą.
Dailininkė labai šiltai prisimena savo pirmuosius žingsnius Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje ir pirmąją mokytoją Stasę Kriaučionienę. Pedagogė L. Uzdraitę ir jos bendraklasius mokė ne tik skaityti ir rašyti, bet ir ugdė kaip asmenybes, kurie mylėtų širdimi ir gerbtų kitus žmones.
„Iš jos gaudavome ne tik mokyklines žinias, bet ir gyvenimo pamokas. Pamenu, kaip gaudavome jos naujametinius ir rugsėjo pirmosios sveikinimus, kur kiekvienas žodis buvo parašytas su šiluma ir gražia rašysena, kad ir šiandien, laikydama rankose tuos atvirukus, jaučiu tą meilę ir nuoširdumą, kurį ji mums dovanojo. Dabar tik suvokiu, kad tokiais paprastais ir nuoširdžiais gestais ji mums skiepijo atjautą, dėmesį ir rūpestį kitam, kitas vertybes bei padėjo fundamentalų gyvenimo pagrindą“, – tokiais žodžiais pradinių klasių mokytoją apibūdina Loreta.
Dėkinga, kad ja patikėjo
Knygos ir jų iliustracijos būsimą dailininkę traukė nuo vaikystės.
„Knyga nuo mažų dienų man buvo tarsi meno kūrinys. Pirmiausia dėmesį patraukdavo knygos viršelis, iliustracijos, bet ne turinys. Iš pradžių „perskaitydavau“ iliustracijas ir tik tuomet tekstus. Tyrinėdavau knygoje esančius paveikslėlius ir žavėdavausi dailininkų išmone, fantazija. Analizuodavau jų piešinius ir svajodavau ateityje kurti iliustracijas, kaip ir jie. Tai buvo tas pirmas impulsas į tai, ką darau šiandien – kuriu knygoms „drabužius“, – sako L. Uzdraitė.
Pati pirmoji knyga, kuriai Loreta kūrė iliustracijas, buvo anykštėno literato Algirdo Ražinsko eilėraščių knygelė „Vilkmergė“.
„Tuo metu studijavau Vilniaus dailės akademijoje ir šis pasiūlymas man buvo pirmas užsakymas, kaip knygos dailininkei. Esu labai dėkinga autoriui už tai, kad patikėjo man savo tekstus ir suteikė kūrybinę laisvę. Toks pasitikėjimas, ypač kūrybinio kelio pradžioje, yra neįkainojamas“, – prisimena Loreta.
Knygos dailininkė atskleidžia, kad jos kūrybinis braižas pradėjo formuotis studijuojant Vilniaus dailės akademijoje. Mergina gavo užduotį sukurti iliustracijas ir maketą pasirinktam kūriniui. Kadangi buvo kilusi iš Anykščių, rašytojų krašto, ji pasirinko iliustruoti A. Baranausko poemą „Anykščių šilelis“. Poemoje naudota stilistika tapo L. Uzdraitės kūrybos braižu, pagal kurį ji atpažįstama. Tačiau menininkei rūpi ne tik linoraižinio technika. Ji nuolat ieško naujų meninės raiškos formų. Dailininkė atskleidžia, kad jos darbai gimsta iš vidinės pajautos. O kūrybos procesas – tai ieškojimas, kaip geriausiai perteikti autoriaus mintį, užčiuopti tekstą tarp eilučių, kaip vaizdais papasakoti istoriją, kaip atskleisti knygos turinį.
„Labai vertinu tuos darbus, kuriuose pavyksta perteikti mintį per piešinį – kai vaizdas kalba pats už save, be žodžių“, – sako iliustratorė.
2015 metais anykštėnė grafikė pelnė „Gražiausios metų knygos“ konkurso diplomą vaikų ir jaunimo knygų teminėje grupėje už apipavidalintą A. Baranausko „Anykščių šilelį“. L. Uzdraitei šis kūrybinio darbo įvertinimas yra labai svarbus:
„Tai ne tik pripažinimas, bet ir įkvėpimas eiti toliau. „Anykščių šilelis“ – ypatingas kūrinys, turintis gilų ryšį su mūsų kultūra ir kraštu. Prisilietimas prie šio teksto reikalavo ne tik meninio sprendimo, bet ir didelio vidinio įsiklausymo, pagarbos. Norėjosi, kad iliustracijos, knygos apipavidalinimas taptų tiltu tarp klasikos ir šiuolaikinio skaitytojo“.
Viena kitą papildo
Grafikė, kartu su kostiumų dizainere Jolanta Rimkute bei keramike Ramune Pranckevičiūte, 2024 metų vasarą Anykščiuose įkūrė profesionalaus meno Janydžių galeriją.
Loreta pasakoja, kad kūrybinė bendrystė su šiomis menininkėmis jai yra labai reikalinga. „Kiekviena iš mūsų esame skirtingų meno sričių atstovės, todėl mūsų patirtys, matymai – tai ir kuria tą praturtinančią erdvę, kurioje gimsta naujos, netikėtos idėjos.
Dalindamos mintimis, diskutuodamos, mes viena kitą įkvepiame. Iš tų susitikimų ir pokalbių dažnai kyla nauji grafikos darbai ar visiškai kitoks žvilgsnis į tai, ką darau“, – sako L. Uzdraitė.
Kūryboje grafikė ieško naujų kelių. Ji neatsisako savo braižo, bet leidžia sau augti, braižą praturtindama naujomis formomis, spalvomis, technikomis. Loreta sako, kad kūrybinė draugystė su Jolanta, Ramune ir neseniai prisijungusia Lina Svirplele – tai ne tik bendri projektai, bet ir nuolatinis kūrybinis atsinaujinimas.
„Dalyvavimas kūrybinėse laboratorijose, kur generuojamos bendros idėjos, vyksta eksperimentai, leidžia pažinti save naujai, į savo kūrybą pažvelgti iš netikėtos perspektyvos. Tai labai augina. Ir neabejoju, kad ne tik mane, bet ir mus visas“, – tvirtina kūrėja.
Augaluose atrado kūrybą
Artimiausi grafikės kūrybiniai planai, mintyse nešiojamas sumanymas – sukurti grafikos ciklą, įkvėptą psalmių. Tą idėją dailininkė brandina seniai, bet tiki, kad ji po truputį pradės rastis grafikos lakštuose. Anykštėnė tęsia ir tai, ką jau buvo pradėjusi anksčiau – ji toliau pildo širdžių atvirukų seriją naujais darbais.
Nors dailė yra ta sritis, kurioje Loreta visiškai save realizuoja, neseniai menininkė susižavėjo sodininkyste ir gėlininkyste.
„Kuriu gėlyną. Ir čia taip pat atradau kūrybą. Augalai tokie skirtingi savo spalvomis, formomis, aukščiais žydėjimo laiku. Įdomu juos derinti tarpusavyje. Rezultatų dar teks palaukti, bet pats procesas jau dabar teikia daug džiaugsmo“, – sako anykštėnė.
Anykščių krašto žmonėms dailininkė L. Uzdraitė išsako tokius žodžius:
„Linkiu sau ir skaitytojams drąsos būti savimi – autentiškiems, sąžiningiems ir tikriems. Gyvename laikais, kai lengva pasimesti tarp nuomonių, lūkesčių, spaudimo būti „kaip visi“, todėl ypač svarbu išlaikyti savo vidinį kompasą. Džiaukimės kasdienybe, pastebėkime mažus dalykus, kurie dieną daro gražią: ryto šviesą, pokalbį, gerą žodį, tylą, juoką ir kitus gražius momentus“.
Grįžo į Anykščius
L. Uzdraitė gimė ir užaugo Anykščiuose. 1995 metais būsimoji dailininkė baigė Anykščių Antano Baranausko vidurinę mokyklą. 1999-aisiais ji baigė Kauno aukštesniąją meno mokyklą. 2000–2006 metais studijavo Vilniaus dailės akademijoje Grafikos katedroje ir įgijo menų magistro laipsnį.
Po studijų ji dirbo įvairiose leidyklose, vėliau – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Leidybos skyriuje menine redaktore-dizainere. Pastaruoju metu L. Uzdraitė, kaip dizainerė ir knygų dailininkė, dirba savarankiškai. Grafikė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Ji kartu su savo vyru, Anykščių rajono savivaldybės Tarybos nariu, atsargos karininku Romu Pačinsku, yra Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos skaitytojai bei Viešosios bibliotekos Knygų mėgėjų klubo „Knyginyčia“ nariai.
Dailininkės rašytojų Jono Biliūno ir Antano Baranausko kūriniams kurtos iliustracijos, kalėdiniai ir velykiniai atvirukai, linoraižinio technika atlikti grafikos darbai buvo eksponuoti parodose Vilniuje, Kaune, Plungėje bei gimtuosiuose Anykščiuose.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
