Netekome Anykščių rajono garbės pilietės, buvusios Anykščių rajono mero patarėjos Bronės Lukaitienės. Jai ėjo 84-ieji metai. B.Lukaitienė jau ilgą laiką sunkiai sirgo. Paskutiniu metu žinoma anykštėnė gydėsi Anykščių rajono ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Jai buvo nustatytas ir susirgimas Covid-19.
B.Lukaitienės biografiją pateikia anykstenai.lt.
B.Lukaitienė gimė 1937 m. gegužės 16 d. Skiemonyse.
1944–1953 m. mokėsi Skiemonių (Anykščių r.) septynmetėje mokykloje, 1953–1957 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą.
1957–1959 m. dirbo Kalvelių (Anykščių r.) klubo-skaityklos vedėja, 1959–1960 m. kelis mėnesius buvo Bikūnų (Anykščių r.) bibliotekos vedėja.
1960–1975 m. B.Lukaitienė gyveno ir dirbo Anykščiuose.
Paskirta 1960 m. sausio 15 d., 1960–1965 m. ji buvo Anykščių rajoninės bibliotekos skaityklos vedėja. Paskirta 1965 m. kovo 15 d., 1965–1973 m. ji dirbo Anykščių rajoninės bibliotekos vedėja.
Jos iniciatyva 1966 m. Anykščiuose buvo pradėtos rengti Knygos šventės, kurių metu anykštėnai susitikdavo su žymiausiais Lietuvos rašytojais, 1967 m. Anykščių mokiniams surengtos pirmosios bibliografijos pamokos. 1968 m. ji su kitais iniciatoriais surengė pirmąją Anykščiuose kraštotyros vakaronę „Kuo įdomūs senieji Anykščiai”. Jai vadovaujant, 1969 m. Anykščių bibliotekoje buvo įdiegtas vieningasis valstybinis bibliotekinis abonementas, susiejęs Anykščių bilioteką su Sovietų Sąjungos bibliotekų sistema.
B.Lukaitienė dėka Anykščių biblioteka buvo apdovanota 1-ojo laipsnio diplomu už geriausius bibliografinės-informacinės veiklos rezultatus (1969 m.), pelnė Lietuvos kultūros ministerijos pirmąjį prizą kaip geriausia Lietuvoje rajoninė biblioteka (1972 m.). Respublikinėje kraštotyros darbų parodoje Anykščių bibliotekai buvo pripažinta pirmoji vieta, o B.Lukaitienė už jos kartu su Rozalija Klimašauskaite parengtą kraštotyros darbą – Anykščių rajoninės bibliotekos istoriją (1966–1970 m.) apdovanota Lietuvos kraštotyros draugijos pirmuoju prizu.
1973–1975 m. B. Staikūnienė dirbo Anykščių rajono Vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus vedėja. 1973 m. ji surengė pirmąją Anykščiuose Žemiečių „Mokslo ir meno šventę”, kuri vėliau tapo tradicine. Šioje šventėje buvo priimti sprendimai pavadinti vieną Anykščių miesto gatvę Žemiečių vardu (dabar – J. Jablonskio gatvės dalis) ir statyti Anykščiuose naujus kultūros rūmus (pastatyti 1976 m.). 1975–1996 m. B.Lukaitienė gyveno ir dirbo Vilniuje.
1979 m. ji neakivaizdžiai baigė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, įgijo bibliotekininkės ir bibliografės išsilavinimą.
1975–1978 m. ji buvo Lietuvos kultūros ministerijos Bibliotekų skyriaus viršininkė. 1978 m. įsteigus šioje ministerijoje Bibliotekų reikalų valdybą, 1978–1990 m. B.Lukaitienė buvo šios valdybos viršininkė.
1988–1990 m. ji taip pat buvo Lietuvos kultūros ministro (Dainiaus Trinkūno) neetatinė patarėja ir Kultūros ministerijos kolegijos sekretorė. Ji rengė 1990 m. balandžio mėnesį Vilniuje įvykusį Lietuvos kultūros darbuotojų suvažiavimą, buvo jo organizacinio komiteto pirmininko D. Trinkūno pavaduotoja. B.Lukaitienės, vienintelės iš Kultūros ministerijos tarnautojų, kandidatūra buvo pasiūlyta į respublikinę kultūros tarybą, bet tokia institucija suvažiavime nebuvo suformuota.
1990–1992 m. B.Lukaitienė dirbo Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro (Dariaus Kuolio) patarėja, 1992–1994 m. – Kultūros ir švietimo ministro (Dainiaus Trinkūno) patarėja kultūrai. 1990–1997 m. ji buvo Kultūros ir švietimo ministerijos (nuo 1994 m. – Kultūros ministerijos) kolegijos sekretorė ir Nacionalinio kultūros ir meno premijų komiteto sekretorė.
Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais B.Lukaitienė rengė kultūros ir meno žmonių jubiliejų minėjimus, jubiliejinių leidinių leidybą. Ji organizavo filosofo Vilhelmo Storostos-Vydūno (1868–1953) palaikų atgabenimą iš Detmoldo (Vokietija) į Lietuvą ir iškilmingą perlaidojimą jo gimtinėje Bitėnų kaimo kapinėse (Pagėgių sav., 1991 m.), vadovavo archeologės Marijos Gimbutienės (1921–1994) palaikų pergabenimui iš JAV į Lietuvą ir perlaidojimui Kauno Petrašiūnų kapinėse (1994 m.).
Nuo 1996 m. B. Lukaitienė gyveno ir dirbo Anykščiuose.
1997–2000 m. ji buvo Anykščių rajono savivaldybės mero (Sauliaus Nefo) patarėja kultūrai, 2000–2001 m. – Anykščių rajono mero (Leono Alesionkos) patarėja kultūrai, 2001–2004 m. dirbo Anykščių rajono mero (Dariaus Gudelio) patarėja kultūrai ir spaudos atstove, buvo miesto švenčių ir kitų masinių kultūros renginių koordinatorė.
2004–2007 m. B. Lukaitienė buvo Anykščių kultūros centro projektų koordinatorė, Pasaulio anykštėnų bendrijos atsakingoji sekretorė. 2007–2009 m. ji buvo įvairių visuomeninių projektų organizatorė ir koordinatorė.
2009–2010 m. B. Lukaitienė dirbo Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Sakralinio meno centro projekto vadove, kūrė naują kultūros įstaigą Anykščiuose. Nuo 2011 m. ji yra asociacijos Anykščių kultūros draugijos „Meno atodanga” pirmininkė. 2001–2015 m. ji buvo Anykščių rajono savivaldybės visuomeninės kultūros tarybos narė.
B. Lukaitienės iniciatyva 2004 m. buvo suburta ir pradėjo veiklą Pasaulio anykštėnų bendrijos Anykščių kolegija, 2004–2016 m. ji buvo šios kolegijos ir Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos narė, 2013–2016 m. – ir Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininko (Antano Tylos) pavaduotoja. Jai suteiktas Pasaulio anykštėnų bendrijos Garbės nario vardas (2016 m.).
B. Lukaitienė pirmoji šalyje buvo apdovanota Lietuvos SSR Kultūros ministerijos įsteigtu meno saviveiklos žymūno ženkleliu, jai buvo skirta Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija (2003 m.). Lietuvos Respublikos 100-mečio proga ji apdovanota Anykščių rajono savivaldybės „Šimtmečio anykštėno” atminimo ženklu (2019 m.).
