Kunigas Sigitas Uždavinys, patyręs sistemos persekiojimus, stebėjosi, kodėl Lietuvai tapus nepriklausoma, pastoracinis darbas parapijose yra silpnas, nors kunigams dirbti niekas netrukdo.
Redakcijos archyvo nuotr.
2023 m lapkričio 4 d., eidamas devyniasdešimtuosius savo gyvenimo metus, Anykščių ligoninėje po sunkios ligos mirė kunigas jubiliatas Sigitas UŽDAVINYS (1933–1960–2023).
elionis buvo gimęs 1933 m. gruodžio 17 d. Vinco ir Juozapotos Uždavinių šeimoje Merkinėje, Varėnos r. Mokėsi Panevėžio pradžios mokykloje, o vėliau mokslus tęsė Panevėžio miesto vidurinėje mokykloje bei Darbo jaunimo vidurinėje mokykloje, kur 1955 m. įgijo vidurinį išsilavinimą. 1955 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, kur jo studijos ir formacija tęsėsi iki 1960 m.
1960 m. balandžio 11 dieną vyskupo Julijono Steponavičiaus buvo pašventintas subdiakonu, o balandžio 12 dieną – diakonu. Tų pačių metų balandžio 13 dieną buvo suteikti kunigystės šventimai Kauno Šv. apašt. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.
Kunigiškai tarnystei buvo paskirtas į šias parapijas:
1960 06 10 – 1960 11 11 Dusetų Švč. Trejybės parapijos vikaru;
1960 11 11 – 1963 05 06 Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaru;
1963 05 06 – 1963 09 03 Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos klebonu;
1963 09 03 – 1964 01 27 Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos klebonu;
1964 01 27 – 1965 04 24 Čedasų Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos klebonu;
1965 04 24 – 1966 03 21 Rokiškio Šv. apašt. ir evang. Mato parapijos vikaru;
1966 03 21 – 1974 06 17 Inkūnų Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos parapijos klebonu;
1974 06 17 – 1980 07 29 Gulbinėnų Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapijos klebonu;
1980 07 29– 2000 08 07 Krinčino Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos klebonu;
2000 08 07 – 2003 06 02 Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos klebonu;
2003 06 02 – 2006 02 07 Skiemonių Švč. M. Marijos Aplankymo parapijos klebonu;
Nuo 2006 02 07 Skiemonių Švč. M. Marijos Aplankymo parapijos rezidentu.
Kun. Sigitas buvo apibūdinamas kaip pareigingas, labai uolus, tiesakalbis ir gana aštraus charakterio žmogus. Jį tokį tikintieji prisiminė visais jo kunigystės metais, kurių didžiausia dalis prabėgo klebonaujant Krinčine.
Kunigas Sigitas, kalbėdamas apie savo kunigystę, su dėkingumu prisimindavo savo seminarijos ir vikaravimo metus, kuomet sutiko du išskirtinius dvasininkus: tuometinį Rokiškio kleboną kun. A. Talačką ir Kupiškio kleboną šviesios atminties mons. K. Gutauską, kurių pamokymus, padrąsinimus ir kunigišką bendrystę labai vertino.
Čedasų parapijoje kun. S. Uždavinys didelį dėmesį skyrė jaunimo procesijoms, rengė gausius tikinčiųjų susibūrimus, už tai jis patyrė sovietų valdžios persekiojimą. Iš kun. Sigito buvo atimtas tuo metu privalomas kunigo darbo pažymėjimas, todėl jis metus laiko negalėjo eiti kunigo pareigų. 1965–1966 m. jis dirbo Čelkių durpyne (Rokiškio r.) darbininku, savaitgaliais vykdavo į aplinkines parapijas dalyvauti pamaldose.
Būdamas tiesakalbiu ir principingu žmogumi jis neieškodavo būdų įtikti ar prisitaikyti, bet nebijodamas net ir pats patirti skriaudą ar nesupratimą, jis likdavo ištikimas savo įsitikinimams ir Evangelijai.
Kun. Sigitas paskutinį savo gyvenimo etapą praleido Skiemonyse, iš kurių nenorėjo niekur keltis, net jei vyresnybei ir atrodė, kad ten nėra tinkamų gyvenimo sąlygų. Ganytojams norint kunigą Sigitą perkelti į tinkamesnę vietą, kad palengvinti jam buitį ir priežiūrą, jis atkakliai kartodavo, kad niekur nevažiuos iš savo namų tol, kol pats Viešpats jį pasišauks…
Tegul už viso gyvenimo siekį vykdyti Dievo valią, suteikia Viešpats kun. Sigitui savo artumą ir šviesą.
Kun. jubil. Sigito Uždavinio kūnas buvo pašarvotas lapkričio 5 d. (sekmadienį) Skiemonių Švč. M. Marijos Aplankymo bažnyčioje.
Laidotuvių Šv. Mišios buvo aukojamos lapkričio 6 d. (pirmadienį) 12.00 val. o po jų vyko laidotuvių apeigos Skiemonių Švč. M. Marijos Aplankymo bažnyčios šventoriuje.
Amžinąjį atilsį duok mirusiajam, Viešpatie!
Panevėžio vyskupijos kurija
Netekome tikro žmogaus ir tikro kunigo. Tokių reta. Tai buvo ne tik puikus žmogus, bet ir atsidavęs kunigystei kunigas, uoliai ir nuoširdžiai tarnavęs Dievui ir žmonėms. Kun. Sigitas buvo atsidavęs ir ištikimas Evangelijos mokymui, visą gyvenimą laikėsi duotos priesaikos tarnauti Dievui ir žmonėms. Jis nesiekė turtų ir pinigų, gyveno kukliai, tenkinosi tuo, ką turėjo. Jis pats sakydavo: man daugiau nieko nereikia, aš visko turiu. Jam nereikėjo nei brangių mašinų, nei namų, nei auksinių laikrodžių, nei poilsio Egipte, Ispanijoje ar Turkijoje, kitų materialių dalykų. Jo rūpestis buvo bažnyčia ir tikintieji. Visą savo energiją skyrė tik tam. Kun. Sigitas pragyveno ilgą ir turiningą, prasmingą gyvenimą. Tai kunigas – tikėjimo kankinys (du kartus sovietų valdžios teistas už savo tikėjimą ir gerus darbus), etalonas, pavyzdys kitiems kunigams. Deja tik nedaug yra juo sekančiu. Tegu Viešpats bus atlaidus ir gailestingas jam ir pasikviečia jį į Dievo karalystę.
Matosi,kad žmogus mėtitas ir vėtitas Panevėžio vyskupijos kurijos, matomai jai netiko,bet mano klausimas kada bus pakeistas panevėžio vyskupijos ,,bankininkas” Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius, kuris Troškūnuose sėdi daugiau kai trysdešimt metų,o gal Dievas vienus kunigus kilnoja po parapijas,o kiti amžini ir nemirtingi?
Yra daug matomai sėdėjimo niuansų.
atilsį
Ką reiškia kunigas „jubiliatas”…????
Sulaukęs kunigystės 50-mečio.
Tai kunigas dėl sveikatos nebegalintis eiti kunigo pareigų.
ar ne altarista toks kunigas vadinams
Tokių kunigų niekas ir neskirdavo į didelius miestus…nepatogus…Tegu siela ilsisi ramybėje.