Sulaukęs 83-ejų, mirė anykštėnas skulptorius, dailininkas, medalininkas Antanas Žukauskas.
Apie netektį socialiniuose tinkluose rugpjūčio 7 dieną, sekmadienį, pranešė žurnalistas Vilius Kavaliauskas.
„Tyliai, tarsi atsiprašydamas, jog trukdo mūsų šventėms, į anapilį išėjo skulptorius Antanas ŽUKAUSKAS (1939–2022).
A+A Antanas Žukauskas Net nejauku apie tai rašyti po kelių mėnesių, nors dar visi oficialūs šaltiniai rodo jį gyvą. Toks buvo menininko noras. Aiškus ir kūrėjo priesakas: ką galėjau – padariau, su tuo ir gyvenkite.
Antanas paliko mums daug ką: įspūdingą Jono Basanavičiaus paminklą Vilkaviškyje, ten pat – Vincą Kudirką, jau naujojo prezidento atidengtą Antaną Smetoną Užulėnyje. Net jo kurtas lietuviškas euro monetas – kiekvieno mūsų kišenėje.
Kai pernai teikėme pristatymą Nacionalinei meno premijai, Antanas prašė: darykite kūrinių sąrašą kuo trumpesnį – komisija nervuosis, ji viso to nenori matyti. A. Žukausko darbus Nacionalinių premijų komisija atmetė jau pirmame etape – jai patiko „menas“ išteplioti tautos vėliavą. Jūs norėtumėte dar likti, kai valstybės atstovams plojant katučių suniekinama tai, kam skirtas gyvenimas?
Antanas Žukauskas dvasiškai mirė komisijos sprendimo dieną (kaip ir prof. Saulius Sondeckis, vis kalbėjęs „kad tik neskirtų premijos už Vamzdį“). Ponios Elenos skambutis apie laidotuves buvo tik pavėluotas formalumas.
Galiu tik tyliai džiaugtis, kad vieną iš Antano darbų (geriausias paminklo Smetonai projektas liko Vilniui – tik jo jau niekam neprireiks) nuvežiau Ukmergės merui Rolandui Janickui, ir jis netrukus atsistojo savo vieton.
Gal ir tuo, kad paskutiniais metais guodžiau, kad meno „jo supratimu“ dar prireiks. Nors tuo nesu įsitikinęs – ypač laikais, kai gerbiamos kitos vėliavos, o karingi chunveibinai griauna tai, ką mūsų galvose paliko tėvai, istorija ir pasaulio kultūra“, – rašė V.Kavaliauskas.
Mirė Vilniuje 2022 metų balandžio 27 dieną. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Komentaras : ir anykštėnei ir cekavai zosei ir klaustukui ir ko, kurie bijo įsivardinti, skurdukai ir tiek esate- nieko jūs nežinojot ir jums neįdomu kas tai per Asmenybė-Antanas Žukauskas. Rašote matomai apspangę ir bandote tyčiotis taip tokiais savo parašymais..
Viskas yra zinoma apie si zmogu,jo darbus,pasiekimus ir bendravima tarp bendruomenes ir savos gimines rate…nesinori mirus zmogui rasyti blogybiu-dievas visiems atlygins uz darbus zemiskus-tik norisi pasakyti,kad nuo laisves pagedom daugelis ir neisimtis si giminele.Artimiesiems noriu pareiksti uzuojauta,kad si netektis jusu gimine suvienitu ir bendruomeneje pasimatytu Jusu seimos toleransija-TE LAIMINA JUS DIEVAS.
ATA. Pirmą kartą girdžiu apie tokį menininką. Ką jis sukūrė?
Tamsuole tu, kasdien savo kreivais ir purvinais pirštais trini jo kūrybą jeigu ką…pasidomėk toliau savo daržo ribų
Tai ką jis sukūrė? Paaiškinkit tamsuolei daržininkei.
Tikrai nežinia kuo tas skulptorius Anykščiams nusipelnė, kad tiek visi gailisi, aprauda, komentuoja. Man atrodo, kad tai eilinis menininkas, kokių Lietuvoje šimtai. O jeigu jis anykštėnas ar ką nors Anykščiams sukūrė, tai galima būtų ir parašyti tekste, gal klaviatūra kompiuterio nesulūžtų.
Ko čia komentuoji
Miela Zose,
Amžinąjį Atilsį Antanas Žukauskas yra (ne buvo, o yra) tąsa rašytojo Antano Žukausko Vienuolio kūrybos, nors vienas kūrė plunksna, kitas skulptoriaus įrankiais. Jie abu Simono Žukausko (didžiosios ŽUKAUSKŲ giminės) anūkai- proanūkiai. Te būna lengva Gimtinės žemelė.
Jau keleri metai iš principo neskaitau jokių komentarų.
Bet kad Antanas… Toks Kūrėjas, toks Žmogus… Kaip gaila!
Miela Elena, nuoširdžiai nuoširdžiai apkabinu Jus.
Laikykitės!
Tikėkimės: yra danguje ranka, kuri viską užrašo –
gerus darbus ir skausmą, teisybę ir neteisybę…
O kas jis toks, kuo nusipelnė Anykščiams, kad reikia Anykštos skaitytojams apie tai skelbti?
Vargšas esate. Toks išsilavinimas, toks ir komentaras. Užuojauta mylejusiems žmonėms.
Tamstai kažkas įkišo į dantis tą Anykštą ir liepė viską skaityti? Jūsų komentaras parodo, kad esate visiškas tamsuolis su bjaurasties prieskoniu
Reiškiu savo pagarbą ir pripažinimą didžiam Menininkui. Užuojauta artimiesiems.