Per devynis šių metų mėnesius mirė 30,2 tūkst. žmonių, tai 488 žmonėmis (2 proc.) mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis.
Per devynis šių metų mėnesius mirė 30,2 tūkst. žmonių, tai 488 žmonėmis (2 proc.) mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis.
2011 m. mirė 41 tūkst. žmonių, tai 1,1 tūkst., arba 3 procentais, mažiau negu 2010 m. Palyginti su 2007 m., mirusiųjų skaičius sumažėjo 4,6 tūkst. (10 proc.).
2011 m. daugiau kaip pusė (52 proc.) mirusiųjų buvo sulaukę 75 metų ir vyresni, 65-74 metų amžiaus mirusieji sudarė 19 procentų, 45-64 metų amžiaus – 22 procentus, 18-44 metų amžiaus – 6 procentus, o 0-17 metų amžiaus vaikai – nežymią (1 proc.) dalį mirusiųjų. 2007 m. atitinkamai – 45, 21 24, 9 ir 1 procentą.
Vyrų ir moterų mirtingumas pagal amžiaus grupes gerokai skiriasi. Vyrai dažniau miršta jaunesni negu moterys. 2011 m. 45-64 metų amžiaus mirusių vyrų buvo 30 procentų, mirusių moterų – 13 procentų, 65 metų amžiaus ir vyresnių mirusių vyrų – 60 procentų, moterų – 84 procentai.
Didžiausi mirtingumo pagal santuokinę padėtį skirtumai buvo tarp santuokoje gyvenusių vyrų ir moterų bei našlių. 2011 m. daugiau kaip pusė mirusių vyrų buvo vedę – jų mirė 2,5 karto daugiau negu ištekėjusių moterų, o našlių moterų mirė 3,2 karto daugiau negu našlių vyrų.
2011 m. mirė 144 kūdikiai (vaikai iki 1 metų amžiaus), tai 9 (6 proc.) mažiau negu 2010 m. Kūdikių mirtingumo rodiklis (mirusių kūdikių skaičius, tenkantis 1000 gyvų gimusiųjų) siekė 4,2 ir beveik sutapo su Europos Sąjungos šalių vidurkiu (2010 m. – 4,1). 2011 m. didžiausias kūdikių mirtingumas buvo Rumunijoje (9,4), Bulgarijoje (8,5), Latvijoje (6,6), Maltoje (6,1), o mažiausias – Švedijoje (2,1), Suomijoje (2,4), Estijoje (2,5) ir Čekijoje (2,7).
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. 85 procentus visų mirties priežasčių sudarė trys pagrindinės priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 56 procentai visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 20 procentų, dėl išorinių mirties priežasčių – 9 procentai.
2011 m. 3,7 tūkst. žmonių mirė dėl išorinių mirties priežasčių: 1018 nusižudė, 362 žuvo transporto įvykių metu, 348 mirė dėl sužalojimų, patirtų nukritus, 308 – apsinuodiję alkoholiu, 284 sušalo, 239 paskendo, 158 buvo nužudyti. Dauguma (76 proc.) mirusiųjų dėl išorinių priežasčių buvo vyrai.
2011 m. dažniausios kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio periodo ligos (68 mirę kūdikiai), įgimtos formavimosi ydos (46), išorinės mirties priežastys (10) ir kūdikio staigios mirties sindromas (6).
