Miškininkai prašo žmonių be didelio reikalo nevykti į miškus dabar, kai taip sausa, o esančių miškuose prašoma elgtis atsargiai – nesukelti gaisrų, vykdyti miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.
Pastarosiomis
dienomis užsitęsus sausiems ir karštiems orams, miškuose labai padidėjo gaisrų
pavojus. Ugniai įsižiebti užtenka ir menkos kibirkštėlės, numestos neužgesintos
nuorūkos, o liepsna gali nuo žemės pakilti į medžių lajas bei viršūnes. Tokį
gaisrą užgesinti labai sunku ir jis pridaro daug nuostolių. Būtent taip
liepsnojo Smiltynės miškas Kuršių nerijoje užpernai.
Dažniausiai gaisrus gamtoje ir sukelia
neatsargūs poilsiautojai bei kiti miškų lankytojai, numetę neužgesintą nuorūką,
degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške daug greitai užsiliepsnojančių
medžiagų – sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, gausu
deguonies prisotinto oro, tad čia ugnis įsidega daug sparčiau. Todėl ir nuorūką,
degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu
įprastai. Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos
leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne
siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto
pašalintos miško paklotės juosta.
Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto
ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus
vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir
karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina
įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu
arba užberti žemėmis.
Gaisrus miškuose gali sukelti ir automobiliai bei kitos transporto
priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš
transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali
uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti.
Pastebėjus miške beįsiplieskiantį
gaisrą, nereikia praeiti abejingai pro šalį ir pasistengti jį užgesinti,
nelaukiant, kol ugnis išplis į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę
nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių
šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima
gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant
reikia kviesti ugniagesius arba miškininkus ir mėginti jos plitimui užkirsti
kelią – kastuvu ar lazdomis išrausti ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą.
Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matoma, kad jos įveikti nepavyks,
geriausia pasišalinti į tą pusę, iš kur pučia vėjas ir pranešti apie gaisrą
urėdijoms, girininkijoms, ugniagesių tarnyboms.
Iki birželio 10d. didžiausias 2008
metų gaisras vyko Jonavos miškų urėdijoje – birželio 1 dieną ten išdegė 4,9 ha
miško. Anykščių urėdijos miškininkai operatyviai užgesino 8 gaisrus,
išdegė 0,62 ha.
Miškininkai prašo žmonių be didelio
reikalo nevykti į miškus dabar, kai taip sausa, o esančių miškuose prašoma
elgtis atsargiai – nesukelti gaisrų, vykdyti miškininkų ir priešgaisrinės
apsaugos darbuotojų nurodymus.
