Šalyje keičiama vyresniųjų klasių lietuvių literatūros dalyko programa. Joje – keturių anykštėnų kūryba. Tačiau tarp jų nebebus Antano Vienuolio- Žukausko.
Šalyje keičiama vyresniųjų klasių lietuvių literatūros dalyko programa. Joje – keturių anykštėnų kūryba. Tačiau tarp jų nebebus Antano Vienuolio- Žukausko.
Viena iš tos naujosios programos kūrėjų Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė neseniai vykusioje Lietuvos Mokslų akademijos dienoje Anykščiuose teigė, kad imtis tokių kardinalių pokyčių „verčia pats gyvenimas ir gražios, daugelį amžių puoselėjamos lietuvių autorių kūrybos tradicijos”. Iki šiol bendrojo lavinimo mokyklose susipažįstant su baroko, renesanso, romantizmo ar kitomis epochomis, moksleiviams daugiausia būdavo pristatoma užsienio autorių kūryba, bet ne lietuvių rašytojų darbai. Tuo tarpu pilnai pakanka lietuvių kūrėjų, kurie gali reprezentuoti vieną ar kitą epochą.
Prof. D. Pociūtė- Abukevičienė pradžiugino anykštėnus, kad naujoje mokymo programoje vietos atsiras net keturiems šio krašto kūrėjams. Pristatant baroko epochą, moksleiviai susipažins su pirmojo lietuvių kalbos žodyno autoriumi Konstantinu Sirvydu. Romantizmo epochą pristatys poetas Antanas Baranauskas. Į privalomųjų autorių sąrašą taip pat įtraukti lietuvių literatūros klasikai anykštėnai Jonas Biliūnas ir Juozas Tumas- Vaižgantas.
Šie autoriai bus pristatomi 11-12 klasių lietuvių literatūros programose ir kaip reprezentacinės asmenybės, gyvenusios ir kūrusios nuo 16 iki 20 amžiaus. Įvardindama vieną iš lietuvių raštijos pradininkų Konstantiną Sirvydą, profesorė jį pavadino „lobiu, kuris iki šiol dar reikiamai neįvertintas”. Iki pat 19 amžiaus jis buvo vienintelis lietuvių kalbos žodyno autorius, pirmasis Lietuvoje pradėjo plėtoti filosofinę ir psichologinę kalbą, kūrė mokslinius, medicininius terminus lietuvių kalba, ieškojo lietuviškų atitikmenų tarptautiniuose žodžiuose. Pavyzdžiui, K.Sirvydui turime būti dėkingi už jo sukurtus naujadarus „vienatvė”, „mokytojas”, „taisyklė” ir kitus, o psichologinei žmogaus būsenai – „melancholijai” apibūdinti jis siūlė lietuvišką žodį „paniūrystė”. Be A.Baranausko nuopelnų mūsų literatūrai bus nepamirštas ir Šventojo Rašto vertimas (iki 20 a. katalikai neturėjo lietuviškos Biblijos)…
Pasak D.Pociūnaitės – Abukevičienės, Vienuoliui vietos programoje neliko,nes „11-12 kl.mokymo programai atrinkta tiktai 20 rašytojų, visų žymių žmonių įtraukti į mokymo programą tiesiog neįmanoma, tai būtų milžiniškas krūvis ir pedagogams, ir moksleiviams. Tačiau kalbama tik apie naująją programą, pagal kurią mokysis vyresniųjų klasių moksleiviai, kuriems prieš akis bus abitūros egzaminai. Tuo tarpu bus keičiamos lietuvių literatūros mokymo programos ir kitoms klasėms, pradedant nuo 6 klasės. Be jokios abejonės, niekur „neiškris” iš mokyklinių vadovėlių nei A.Vienuolis- Žukauskas, nei kiti žymūs lietuvių rašytojai.
