Muziejaus jubiliejus stoties viršininko akimis

Gegužės pradžioje stoties viršininkui nušvito linksma diena – jam nereikėjo būti stotyje, jis buvo pakviestas į pačios pradžių pradžios paminėjimą – tarptautinę konferenciją „Knygos kelias į skaitytoją per memorialinį muziejų“, skirtą Anykščių Antano Baranausko ir Antano Žukausko – Vienuolio memorialinio muziejaus 90 metų jubiliejui.

 Šviesi, šilta, o pūstelėjus vėjui ir dar kažkiek rūstoka diena, pilnas svečių muziejaus vestibiulis, salė, tikrai įdomūs pranešimai, o dar įdomesni pabendravimai su mielais žmonėmis iš savosios muziejų gildijos. Pažintys taip reikalingos, ypač žmogui, kuris nepriklauso administracijai, todėl tokie susitikimai jam labai apriboti ar net visai negalimi. Tad teko naudotis tokia laiminga proga – semti vaizdinių, garsų ir visus kitokius įspūdžius.

Pirmiausia išklausyti kitokiu suvokimu, kitokiomis patirtimis turtingus užsienio svečių pranešimus. Apie didžiojo ukrainiečių poeto, dailininko Taraso Ševčenkos palikimą, jo saugojimą, populiarinimą kalbėjo šiam kūrėjui skirto muziejaus Kijeve generalinis direktorius Dmytro Stusas, nepaprastai įdomios buvo ir poeto Aleksandro Bloko muziejaus Sankt Peterburge vadovės Lidijos Puškariovos įžvalgos. Ką daryti, kad knyga visai neprarastų žmonių susidomėjimo, kad kuo daugiau jaunimo skaitytų? Žaidybinės ekskursijos, konferencijos, praktinės diskusijos, kūrybos skaitymai, interpretacijos…
Naujasis į gerą laišką supanašėjęs, aklinai nuo pasaulio užsivėręs naujasis A. Baranausko klėtelės rūbas. Daug smulkių, bet reikšmingų įdomybių, kaip nuotaikingas istorinis pažintinis multiplikacinis filmukas bei tarsi ir primiršto kaleidoskopų akys. Sotūs pietūs – o kokia kaimiškoje krosnyje keptų bulvių, dešrelių, šutintų kopūstų gardybė. Po to jau palapinių popietė rašytojo Jono Biliūno sodyboje, o dar vėliau spektaklis Anykščiuose bei spektaklis Troškūnuose. Antrasis – Jono Basanavičiaus baisiųjų stebuklinių pasakų motyvais „Kaip boba vaikus išbezdėjo“. Čigoniškai tamsiomis gatvėmis sugrįžome į bernardinų vienuolyno namus, kur su Balio Karazijos vaisvynių istorija supažindino Gintaras Kerbedis. Buvo pasiūlyta kelių rūšių vyno, sūrių ir kitokių deramų užkandžių. Vidurnaktį viskas nurimo ir dienos įspūdžiais persiSmelkusius muziejininkus paslaptinga naktis užklojo malonaus miego sparnu.
Antroji diena prasidėjo sočiais pusryčiais, kurių šerdis buvo koldūnai. Po to ekskursija po Troškūnų miestą – aplankytas 1920 m. žuvusių šaulių sodelis, paminklas Algimanto apygardos partizanams. Nusileista į tunelių ir lobių paslaptimis viliojančius požemius, žavėtasi vėlyvojo baroko bažnyčios elegancija, tikro romiečio Pjetro De Rosio suprojektuotu bokštu, vargonais, melstasi prie stebuklingojo Dievo Motinos Rožančiaus karalienės paveikslo. Sugrįžus į Anykščius viršininkas atsisveikino ir sugrįžo į taip mėgiamą tarnybos vietą siauruko stotyje.

Autoriaus nuotr.