Ar jau mokame švęsti šventes? Ar ilgieji savaitgaliai, papildomi laisvadieniai leidžia atsipūsti ir iš tiesų paminėti šventę, ar tai – tik data gausesnėms nelaimėms?
Šiais metais Joninės pradėtos švęsti dar penktadienį, birželio 20-ąją. Daug kas laisvadieniu pasidarė ir pirmadienį, tad iki pat antradienio buvo galima minėti Jonines kad ir per visą Lietuvą. Laužai, vainikai, koncertai, susitikimai su draugais ar giminaičiais – visa tai puiku. Daugelyje kaimų, miestelių laikomasi tradicijų, neretai tai – kone vienintelė didelė vasaros ar visų metų šventė, suburianti, vienijanti bendruomenę, kuri kartu ruošiasi, puošiasi, šoka, dainuoja, o išėjūnai sugrįžta į tėviškę.
Tačiau yra ir kita tokių švenčių pusė. Praktiškai po visų ilgųjų savaitgalių pasipila: avarija, girtas, užmušė, užsimušė… Lyg per šventes būtų jaučiama pareiga gerti, o išgėrus – ir pasimušti ar pasivažinėti. Ne išimtis ir šios Joninės. Anykščiuose didesnių nelaimių išvengta – policijos duomenimis, laisvadieniais neblaivūs žmonės „tik“ mušėsi, ir tik vienas per arti namų kūrentas Joninių laužas buvo užgesintas. Ačiūdie, ne namas ar dar blogiau.
Tačiau kitose šalies vietose kai kurie žmonės Jonines šventė paskutinį kartą gyvenime… Ir taip – kone kasmet.
Marijampolės rajone girtas devyniolikmetis automobiliu rėžėsi į būrelį žmonių, keliaujančių Joninių laužo kūrenti. Prie pat savo namų žuvo vos 46-erių vyras, du nepilnamečiai sužaloti. Sužalotas ir tas visai neseniai pilnametystės sulaukęs ir į gyvenimą tik pradėjęs žengti vairuotojas. Fiziškai greičiausiai ne, bet jaunam žmogui tas pasivažinėjimas, beveik neabejojama, baigsis kalėjime.
Rekordo siekė Joninių šventėjas iš Šakių rajono – laimei, mirtiną promilių skaičių – 4,27 – įpūtęs 36-erių vairuotojas nieko neužmušė ir pirmiausia sėkmingai pakliuvo policijai į rankas. Atsipirks nuobaudomis ir vairuotojo teisių praradimu, ne kalėjimu.
Jau nekalbu apie kitus neblaivių šventėjų „nuotykius“ – chuliganizmus, vagystes, muštynes.
Kone po kiekvieno ilgojo savaitgalio policija tik patvirtina, kad alkoholis padaro savo. Namuose gerti uždraust sunku. Sunku ir sugaudyti, kada koks „didvyris“, taurelės paskatintas, sugalvos pasivažinėti. Na, arba nuspręs, kad 4 promilės – ne problema grįžti namo ar pas draugelį nulėkti.
Štai Policijos departamento duomenimis, dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų kaltės 2023 metais žuvo 10 asmenų, o 2022 metais – 15. Dėl neblaivių ir neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės – užpernai žuvo 4, o 2022-aisiais – 9 žmonės. Ir čia, pasirodo, net savaitgalio užtenka – to paties Policijos departamento pastebėjimu, daugiausia tokių eismo įvykių atsitinka penktadieniais…
Bet tuo pačiu pareigūnai tikina, jog žmonės vis tik darosi sąmoningesni ir tragiškų įvykių pasitaiko rečiau. Galbūt čia prisideda įvairios socialinės reklamos, žiniasklaida, alkoholio reklamos ir pardavimų draudimai. Tikriausiai retame, o gal – ir jokiame festivalyje nenusipirksi stipriųjų gėrimų, kai kuriuose iš viso ribojamas alkoholinių gėrimų pardavimas. Pati atsimenu, kai, dar tikriausiai nepilnametė būdama, su tėvais esu važiavusi į tuomet Anykščiuose vykdavusią Vyno šventę. Ir puikiai pamenu, kaip per ant žemės nusėtus įvairiausio alkoholio butelius buvo sunku prabristi, o apsidairius retas kuris buvo blaivus, dažnas – ir agresyvus. Nepalyginsi su dabartine Miesto ar bet kokia didesne švente, šiuo atveju, Anykščiuose. Net ir tame pačiame anykštėnų dvejopai vertintame „Velnio akmenyje“ kultūra buvo visai kita, nei tuomet, prieš 20 ar daugiau metų.
Džiugu, kad ir greitį viršijančių mažėja, kad būti „kelių ereliu“ – nebe prestižas ir kietumo įrodymas, o kvailystė. Ir prisisegti diržą nebe gėda, o savaime suprantama, kad, pamačius pašventusį kaimyną sėdant už vairo, šis jau būna įspėjamas nevažiuoti.
Vis tik liūdniausia, kad sąmoningumas ateina lėtai ir didinant baudas, gąsdinant, atimant teisę vairuoti ar konfiskuojant automobilius. Ne dėl to, kad viršyti greitį pavojinga, o vairuoti girtam – rizika žūti ar užmušti kitą…
