Penktadienį Panevėžio apygardos teismas paskelbė, kad pripažįsta „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ vadovavusį V. U. kaltu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo. Už šiuos nusikaltimus V. U. skirta subendrinta bausmė – 500 MGL dydžio, t. y. 25 tūkst. eurų, bauda.
Be to, teismas visiškai tenkino VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ civilinį ieškinį. Buvusiai savo darbovietei V. U. turės atlyginti 20 tūkst. eurų turtinę žalą. Kaltinamasis privalės padengti ir „siauruko“ patirtas 1,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad buvęs „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovas sudarydavo fiktyvias pirkimo ir pardavimo sutartis, pagal kurias jo vadovaujama įstaiga neva pirko įvairias įstaigos veiklai reikalingas prekes (bėgius, pabėgius, aširačius, variklius, vagoną-cisterną ir kt.). Šie sandoriai realiai neįvykdavo, o V. U., klastodamas dokumentus, tyčia pasisavino „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ priklausantį didelės vertės turtą – 20 tūkst. eurų.
Be to, nustatyta, kad V. U. apgaulingai tvarkė VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ buhalterinę apskaitą. Buvęs vadovas 2016–2017 m. nepateikė įstaigos buhalterėms dalies apskaitos dokumentų, taip pat pateikė į apskaitą neturinčius juridinės galios bei žinomai suklastotus apskaitos dokumentus dėl neįvykusių ūkinių-finansinių operacijų, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti 2016–2017 m. įstaigos kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, grynųjų pinigų likučio, jo panaudojimo ir turto.
Nors V. U. savo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų neigė, teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo parodymai prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams, liudytojų parodymams, kitai bylos medžiagai, todėl juos vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmetė.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į V. U. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę (neteistas, augina nepilnamečius vaikus), į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Teismas nurodė, kad už vieną V. U. padarytą nusikaltimą – turto pasisavinimą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 10 metų. Tačiau įstatymas taip pat numato, kad tais atvejais, kai nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
„Teismo vertinimu, kaltinamojo V. U. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, atsižvelgiant į jo asmenybę, reikalauja ne kaltininko nubaudimo izoliuojant jį nuo visuomenės, o turtinės sankcijos, kartu suteikiant jam galimybę toliau dirbti ir dėti pastangas atlyginti civilinį ieškinį“, – pažymėjo bylą nagrinėjusi teisėja J. Raščiuvienė.
Teismo nuomone, su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda atitinka teisingumo principą ir padarys kaltinamajam pakankamą poveikį, kad jis pajustų neigiamas savo veiksmų pasekmes, bei sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
