Parlamentaras Petras Gražulis ir grupė Bažnyčios, visuomenės veikėjų, politinių kalinių, laisvės kovų dalyvių ragina taikiomis eitynėmis apginti laisvės kovų krauju aplaistytos Lukiškių aikštės garbę.
Parlamentaras Petras Gražulis ir grupė Bažnyčios, visuomenės veikėjų, politinių kalinių, laisvės kovų dalyvių ragina taikiomis eitynėmis apginti laisvės kovų krauju aplaistytos Lukiškių aikštės garbę.
„Teismui priėmus gėdingą sprendimą, įpareigojantį Vilniaus miesto savivaldybę išduoti leidimą iškrypėlių eitynėms ir laisvės kovų dalyvių krauju aplaistytos Lukiškių aikštės išniekinimui peržengtos visos ribos. Teismo nuosprendis pakerta valstybingumo šaknis, esmingai paniekina teisingumą kaip pamatinę visuomenės darnaus sugyvenimo sąlygą.
(…) Reikalaujame Vilniaus miesto mero nedelsiant pakeisti Gėjų lygai išduoto leidimo sąlygas ir neleisti provokacijos sumanytojams įgyvendinti savo kėslus Lukiškių aikštėje.
Jeigu šis reikalavimas nebus įvykdytas, mes kviečiame Lietuvos žmones liepos 27 – ąją, šeštadienį, 12 valandą susirinkti prie Katedros taikioms eitynėms ginti Lukiškių aikštę nuo išniekinimo.
Raginame nepasiduoti provokacijoms ir oriai kovoti už tai, ką siekiama sutrypti – šeimos vertybes, tradicinį tikėjimą, laisvą valią ir pagarbą žmogui”, – rašoma kreipimesi.
Taikų eitynių organizatorių teigimu, per amžius mūsų valstybės sostinės Lukiškių aikštė yra suaugusi su tautos kančių ir kovų istorine atmintimi. Šiais metais minime 1863 metų sukilimo prieš Rusijos imperijos valdžią 150 – ąsias metines. Lukiškių aikštė – ne tik sukilimo dalyvių egzekucijos, bet ir sovietinės okupacijos aukų represijų vieta.
Jie primena, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ilgai puoselėta mintis Lukiškių aikštėje įamžinti sovietinių represijų ir KGB aukų, laisvės karių, paguldžiusių galvas miškuose, kalėjimuose bei Sibiro platybėse už žmogiškuosius idealus, krikščionišką tikėjimą ir valstybės ateitį iki šiol lieka neįgyvendinta.
Kreipimąsi pasirašo vyskupai Jonas Kauneckas ir Juozapas Matulaitis, kunigai Petras Dumbliauskas, Mykolas Petravičius, Vytautas Vaičiūnas, Vytautas Praraja, monsinjoras Alfonsas Svarinskas,
disidentas Antanas Terleckas, laisvės kovotoja Nijolė Sadūnaitė, Loretos Asanavičiūtės mama Stasė Asanavičienė, signataras Vladas Terleckas, Laisvės kovų dalyvių sąjungos atstovė Julija Ambrasienė, politiniai kaliniai Petras Pliumpa ir Jonas Puodžius, aktorė Elvyra Žebertavičiūtė, skulptorius Vladas Vildžiūnas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos atstovas Albinas Gutauskas , prof. Ona Voverienė, jaunalietuvis Stasys Buškevičius ir parlamentaras Petras Gražulis.
