Elektroninei erdvei žmonių gyvenime užimant vis reikšmingesnę vietą, daugėja ir elektroninėmis technologijomis plintančių grėsmių. Viena jų – informaciją ir pinigus bandantys išvilioti sukčiai.
Sukčiai ne visada tiesiogiai bando išvilioti pinigus, laiškų, pranešančių apie neva paveldėtus milijonus, vis mažiau, tačiau vis dažniau taikiniu tampa įvairūs vartotojų prisijungimų prie platformų kodai ir elektroniniai susirašinėjimai, kuriuos vėliau piktavaliai gali panaudoti bandydami pavogti pinigus.
Ar teko susidurti su elektroniniais sukčiais, kokių priemonių imatės, kad nuo jų apsisaugotumėte?
Mindaugas SARGŪNAS, verslininkas, informacinių technologijų įmonės vadovas:
– Dabar labai daug elektroninių nusikaltimų, bet tai – normalu. Kažkada gyvenom turgaus laikais, tuo metu buvo labai daug kišenvagių. Viskas persikėlė į elektroninę erdvę ir sukčių ten padaugėjo. Kaip sakau – parazitai visur adaptuojasi.
Kaip apsisaugoti? Visada reikia tikrinti informaciją. Su elektroniniais sukčiais mes susiduriame praktiškai kasdien. Įmonės, asmenys gauna įvairią informaciją, elektroninius laiškus, kuriuose apsimetama, kad, pavyzdžiui, laišką siunčia vadovas, prašo pervesti pinigus ir panašiai. Kas padeda tokiuose dalykuose? Antivirusinė programa, įdiegti operacinės sistemos naujinimai, tačiau vis tiek kiekvieną įtartiną laišką reikia patikrinti. Pirmiausia reikia tikrinti informaciją ir neskubėti atidarinėti pridėtų failų. Visada galima susiekti su nurodytu adresatu ar į laišką atrašyti. Sukčiai žmones dažniausiai „pagauna“ ant artimos, buitinės informacijos ir stengiasi tai išnaudoti. Pavyzdžiui, įmonės vadovas liepia buhalterei pervesti pinigus. Tyčia rašomas neoficialus, kuo buitiškesnis laiškas, kad žmogui kiltų kuo mažiau klausimų. Tikrai ne viena įmonė buvo apgauta.
Mūsų darbo kasdienybė, kad gauname tikrinti telefonus, kompiuterius, ar nėra įdiegta virusinių programėlių, ar nėra sekami duomenys, ar nėra nelegalių prisijungimų. Dažniausiai kokių 80 – 90 procentų tokių įtarimų nepasitvirtina. Dažnai žmonės išsigąsta saugos pranešimų.
Turim atvejų, kad radome įvairių virusų. Dabartiniai virusai dažniausiai renka informaciją ir ją bando panaudoti prieš jus. Tarkime, paima kažkokią asmeninę nuotrauką ar asmeninį tekstą ir tada prašo sumokėti, kad informacija nebūtų paviešinta. Yra ir blefuojamųjų pranešimų – tai labai populiaru. Rašo – mes tave nufotografavome su kamera, ar panašiai, tu dabar sumokėk, tačiau nereikia leistis šantažuojamam ar imti derėtis. Tai – Pandoros skrynia. Jei pradėsim pervedinėti pinigus už kažkokią informaciją (visų pirma reikėtų, kad tą informaciją bent jau parodytų, ar ji tikrai yra) – atversim ją. Beje, šiuo metu labai populiarus virusas, kuris užkoduoja informaciją ir tada prašo už atkodavimą susimokėti kriptovaliuta. Tikrai nerekomenduojame mokėti, ten nemažos pinigų sumos ir dažniausiai, kad ir sumokėjus pinigus, atkodavimo raktas nebūna suteiktas.
Ar reikia skirti kompiuterių failų galūnes? Kuo mažiau vartotojas turi informacijos – tuo didesnė jam kyla grėsmė pasigauti virusą ar įsibrauti kokiam kenkėjui. Yra taisyklės ir kompiuterio naudotojui. Kuo daugiau suprasite – tuo mažesnė rizika, kad gali nutikti kažkas negero ir jus apgauti.
Beje, telefonas dabar labiau naudojamas nei kompiuteris, ten yra daugiau asmeninės informacijos, duomenys „artimesni“ ir įsibrauti į telefoną dažniausiai kur kas labiau norima.
