Ketvirtadienį, liepos 25-ąją, Anykščių rajono kultūros tarybos pirmininkė Agnė Biliūnaitė Anykščių rajono tarybai pristatė rekomenduojamas Anykščių kultūros gaires 2025-2029 metams.
LRT kultūros turinio vyriausiąja redaktore dirbanti iš Anykščių kilusi A.Biliūnaitė dėstė, kad Kultūros taryba surengė keturis susitikimus su Anykščių „kultūros lauko“ atstovais ir „įvairiai išsipjaustė tą kultūros lauką“.
A. Biliūnaitė teigė, kad buvo išgryninta idėja, jog Anykščiai turi eiti kultūros kurorto kryptimi.
„Kultūros kurortas – vieta, kurioje nuolat vyksta nacionalinės ir tarptautinės reikšmės kultūros įvykiai, vieta, kurioje gimsta įdomūs ir visai visuomenei svarbūs pasakojimai. Tai yra vieta, kurioje gyvena ir buriasi aukštą kultūrinę kompetenciją turintys žmonės“, – rajono Tarybai aiškino Kultūros tarybos pirmininkė.
Ji nurodė, kad strategija stovi „ant penkių piliorių: pasakojimų, profesionalų, infrastruktūros, auditorijos, paveldo.“
Iliustruodama skaidrėmis, A. Biliūnaitė kiek plačiau aptarė kiekvieną iš penkių strateginių tikslų. Ji aiškino, jog derėtų generuoti naujus miesto pasakojimus, pavyzdžiui, akcentuoti, jog Anykščiai yra stiprių moterų kūrėjų miestas.
Pasak A. Biliūnaitės, turėtų būti kuriami „įkontekstinantys kūriniai“, sudarytas ryškiausių Anykščių kultūros asmenybių sąrašas, jos būtų įamžinamos filmuose ir skulptūrose.
Kultūros tarybos pirmininkė kalbėjo, kad reikia ieškoti būdų, kaip į Anykščius pritraukti naujų menininkų, prodiuserių, kuratorių, edukatorių. „Nusisavininti menininką, suteikti jam kūrėjo statusą, pasinaudoti jo žinomumu“, – Taryboje apie tikslus kalbėjo A. Biliūnaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Anykščiai „yra miestelis, kuriame dominuoja kaimiška architektūra“ ir jame trūksta erdvės, kurioje galėtų būti eksponuojamas šiuolaikinis menas.
A. Biliūnaitė pasakojo apie nedideliuose Estijos ir Latvijos miesteliuose pastatytas modernias koncertų sales, į kurias atvyksta ir pasaulinio lygio žvaigždės. „Anykščiai galbūt galėtų turėti Aukštaitijos filharmoniją,“ – svarstė Kultūros tarybos pirmininkė.
Rajono tarybos narė, konservatorė Gabrielė Griauzdaitė-Patumsienė pranešėjos klausė, ką ji mananti apie mėgėjų meno reikšmę, nes Kultūros tarybos pirmininkės kalboje buvo akcentuotas profesionalusis menas bei domėjosi, ar Anykščiai imsis kokių nors veiksmų, siekdami tapti 2027 metų Lietuvos kultūros sostine.
A. Biliūnaitė atsakė, jog meno mėgėjų strategijoje nemininti todėl, jog mananti, kad ši sfera Anykščiuose ir be papildomo dėmesio esanti stipri.
„Tik mėnuo likęs. Rizikingas laikas. /…/. Galima pabandyti. Nepavyktų, tai nepavyktų. Bet gal tai būtų pamatas Unesco kultūros miestui,“ – apie anykštėnų planus vėl siekti Kultūros sostinės statuso kalbėjo A. Biliūnaitė.
G. Griauzdaitei-Patumsienei Kultūros sostinės klausimą adresavus rajono vadovams, Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis atsakė: „Norėčiau, kad jūs ne tik klaustumėte, bet imtumėtės ir darytumėte, iniciatyvą rodytumėte. Mes pritariame šiems dalykams, bet, ką pavyks padaryti, negaliu pasakyti. Bendrausime su gerbiamąja Agne. Kartais medalį gauna ne tas, kuris traukia skęstantį iš ledinio vandens, o tas, kuris šaukia: gelbėkim, gelbėkim!“
Laikinai savivaldybės administracijos Kultūros skyriui vadovaujanti Inga Eidrigevičienė abejojo, jog vargu ar Anykščiai turi šansų vėl tapti Kultūros sostine.
„Kultūros sostine mes buvome prieš 12 metų. Šiai dienai dar yra miestų, kurie nėra tapę kultūros sostinėmis, nėra apsisukęs visas ratas. Mūsų sėkmė ant klaustuko, o dirbti tuo klausimu, kurio sėkmė abejotina…“ – svarstė I. Eidrigevičienė.
Išsakyt savo nuomonę apie Anykščių kultūros foną ir A. Biliūnaitės pateiktą strategiją buvo pakviestas rajono Kultūros tarybos narys, Anykščių rajone sodybą turintis kino režisierius Arūnas Matelis.
„Anykščiai turi be galo didelį kultūros potencialą. Mes turime pavyzdžius, kaip Šventąją ir Nidą, kurie iš principo visiškai skirtingi miestai. Vienas turi ne tik kultūrą, bet ir legendą. Nors Tomo Mano knygas skaitė gal tik 1 procentas žmonių, o 20 proc. žino, kad jis – Nobelio premijos laureatas. Bet daugybė papasakos, kad nuo XVIII-XIX amžiaus į Nidą važiuodavo ilsėtis vokiečių dailininkai. Anykščiai, kaip retas Lietuvos miestas, taip pat turi tą potencialą. Padaryti miestą, pilną profesionaliosios ir mėgėjiškos kultūros, kalbėti apie tai ir skleisti žinią yra labai svarbu. Žmonės, pavyzdžiui, nebūna matę filmo, bet žino, kokius akinius nešioja režisierius. Pagal tai, kiek dokumentinio kino kūrėjų susiję su Anykščiais, tai būtų stipriausias šiuo požiūriu miestas Europoje. Kviečiu suteikti šiam dokumentui kūną“, – į Anykščių politikus kreipėsi garsus kino režisierius.
Ar Biliūnaitė,ar kita\kitas,kuris tik retkarčiais atklysta į savo gimtąjį miestelį,o sureikšminami iki aukštesnio statuso negu nusipelnę bei kultūros srityje žinomi veikėjai,nusimanantys savo srityje.O „saviveiklininkai”tikrai neįdomūs,nors save laiko daugiau išmanantys…už ką???
Anykščiai turi stiprių, kūrybingų kultūros žmonių. Jie epizodiškai pasirodo vienokiam ar kitokiam amplua, tačiau neturi valdymo galios. Deja, savivaldybė nesugeba suburti stipraus kultūros valdymo organo. Jei valdžia pasirinko kultūros modelį su skyriumi savivaldybėje (visokių praeityje būta), tai jį būtina sustiprinti kompetenciją, patirtį ir autoritetą turinčiais tarnautojais. Nėra vedėjo, patarėja kažin kuo užsiima… Meras paskyrė savo kritiką ir oponentą veterinarijos gydytoją atsakingu už kultūros sritį, matyt, norėdamas galutinai sukompromituoti jį politiškai. Tos bėdos tęsis tol, kol nebus suformuotas toks skyrius, kuris taps ir idėjų generavimo, ir valdymo centru. Ir apie jį bursis, ir jis bus atviras visiems, kas susiję su kultūra.
Galimai ir Tamstos buvusiam politiniam favoritui, dabar valdančiam rajono savivaldybę ši veiklos sritis aktuali tik tiek, kiek įpareigoja sasvivaldos įstatymai. Todėl ir savo pavaduotojui, politiškai sudorotam rajono mąstu, primetė kuruoti tą sritį, kuri valdančiai partijai ir jos lyderiams reikalinga tiek, kiek šuniui penkta koja.
Tamsta teisingai pastebite, kad nėra stipraus ir vieningai dirbančio centro. Tačiau nutylite galimai žinomas priežastis kodėl tokia padėtis, – kai SAVI-SAVUS visame biudžetiniame, politiškai pavaldžiame aparate apjungia ne noru siekti tobulėjimo, o tik likti nepajudinamais ir naudotis turimais nerašytais saitais tam, kad nieko nekeičiant plūduriuoti pasroviui, nenaudojan savo nei fizinių, nei protinių pastangų. deklaruojant kad viskas čia gerai ir visko visiems pakanka…
Oho, kaip sujudo pavyduoliai intrigantai! Puiki programa, nauja, gaivi, išmintinga. Stiprus žmogus Anykščių kultūros padangėje.
Ko pavydėti?
Kokia programa? Nera jokios programos, tik strategijos gaires, kurias surase viena mero seimos drauge A. Biliunaite.
Savivaldybės Kultūros taryba-tai ne vienasmenis A.B. organas, o iš daugelio deleguotų ar pakviestų asmenų sudaryta ir politikų rajono taryboje patvirtinta institucija, veikianti kaip patariančioji savivaldybės merui ir administracijai. Taigi, nereikia čia visiems nukrypti į asmeniškumus, o norint diskutuoti-siūlymas reikšti savo nuomonę dėl savivaldybės kultūros politikos iš esmės.
KT pirmininkė tik pristatė siūlomas gaires, o kaip vykdančioji valdžia pasirinks jas įgyvendinti priklauso nuo politinės valios-taip kaip ir pagrindinio muziejaus ateitis per artimiausius 4-5 is metus.
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Galite i zmoniu kalba isversti tai ka parasete?
Prisirase merguzele nesamoniu ir dziaugias. Su tuo ir sveikinam. Galetu Tubis ja pirmadieni is karto paskirti nesamos filfarmonijos generaline direktore.
Nieko ji neparode, o kartojo A. Karaliaus, V. Balciuno, D. Gasiunienes idejas ir sampratas, zinoma, be nuorodos i saltinius. Negrazu kitu idejas ir sampratas savintis.
Ponia Agnė Biliūnaitė – LRT kūltūros turinio vyriausioji redaktorė. Ir kaip jums LRT kultūrinis turinys, kultūrinės laidos? Ir dar: kaip jums tokios idėjos „pritraukti naujų menininkų, prodiuserių, kuratorių, edukatorių. „Nusisavininti menininką, suteikti jam kūrėjo statusą, pasinaudoti jo žinomumu“. Man ypač patiko idėja „nusisavinti menininką” Tik galai kažkaip nesueina,- jei jis žinomas, kaip teigiama, tai kam jam reikia suteikti kūrėjo statusą? kas suteiks, negi Anykščiai tokią galią įgys. Išvada: kai skaitai,- lyg gražu, sklandu, pradedi analizuot – vandenėlis…
Reikėtų vicemero, kuruojančio kultūrą, komentaro.
Biliunaites demagogija labai paranki Tubiui, jos draugui. Tuo metu, kai kultura realiai dusinama, stabdoma visa pazanga, Biuliunaite rajono tarybai desto apie dangiskus migdolus, o kur tos strategijos igyvendinimo programa ir jos priemoniu planas iki 2029 m? Kur realus darbai? Biliunaite domina jos saviraiska, visokiu susitikimu rengimas ir pokalbiai be pradzios ir pabaigos. Jaunuju demagogija yra pati nemaloniausia, nes matai, kad zmogus sutvertas tik kalboms, o ne darbams. O Tubiui kalbos be darbu labai patinka.
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Kazkada senais laikais budavo visose aukstojo mokslo istaigose, privaloma komunizmo leninizmo katedra. Tai tais laikais niekas komunizmu netikejo, paskaitas praleidinedavo ir net destytojai budavo paprastai gana demokratiski. Atsiskaitymui koliokviumus ir egzaminus pasirasynedavo uz aciu…
—————————————————-
Bet siai dienai jaunimelis, su isreikstu atoritariniu mastymu, apie busimas kulturinio komunizmo statybas, pakyletas kalbas rezia tarsi paraidziui is anu laiku minetos katedros vadoveliu. Kartais atrodo net tekstai nepakeisti. Tik obejtu i ka nukreipta ideologija, pavadinimai kiti… Toks vaizdas kad jie realiai tuom tiki. Neveltui sakoma kad radikaliausiai veikia, post kultura. Siai dienai jaunima post sovietine autoritarine kultura.
Kalbekim paprasciau – cia parasciausia vieno zmogaus surasyta demagogija, be kabuciu imant formuluotes is strateginiu kulturos politikos dokumentu bei galimybiu studiju ar kitu analitiniu saltiniu.