Parskridusios kregždės įsikūrė jūsų kaimynystėje – kaip joms nepakenkti?

Gegužės mėnesį sulaukiame iš šiltųjų kraštų pargrįžtančių kregždžių. Vos tik sugrįžę paukščiai pirmiausia ieško vietos, kur apsistoti vasarai, sukrauti lizdus ir padėti kiaušinius. Dažniausiai kregždės pasirenka įsikurti gyvenamųjų namų balkonuose, stogų kampuose ar kitose nelygų, grublėtą sienų paviršių turinčiose vertikaliose pastato vietose. Pasirinktoje vietoje lizdą sukrovusios kregždės į tą pačią vietą gali sugrįžti ne vienerius metus. Ne visiems kregždžių kaimynystė yra džiuginanti – paukščių sukeliama tarša ant sienų ir langų yra pagrindinė problema, su kuria susiduria žmonės.
Kregždžių lizdų bandantys išvengti gyventojai neretai imasi visiškai netinkamų būdų – ardo kregždžių paliktus lizdus, juos numuša perėjimo metu, paukščiams spendžia spąstus. Gyventojų tyčia ar per pastatų renovacijas suardomi lizdai itin neigiamai prisideda prie kregždžių populiacijos, kuri kiekvienais metais sparčiai mažėja.

Svarbu nepamiršti, kad ardyti paukščių lizdus ar kitaip kenkti paukščiams yra griežtai draudžiama, o visų laukinių paukščių rūšys yra saugomos įstatymo. Laukinių paukščių rūšių apsaugos 15 straipsnis numato, kad draudžiama tyčia naikinti, pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius, trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu.
Visame pasaulyje naudojamos panašios priemonės, neleidžiančios kregždėms įsikurti pastatų pastogėse ar virš įėjimų. Nors ir plačiai taikomos kaip prevencija, ne visos šios priemonės yra saugios paukščiams. Itin dažnai pasitelkiami plieno spygliai, kurie gali būti minkštais arba aštresniais galais. Vis dėlto, tvirtinami spygliai ar spyruoklinės vielos, kuriuos paprastai galima įsigyti parduotuvėse, gali sunkiai sužeisti paukščius.
Taip pat gyventojų pasitelkiami specialūs tinklai, neleidžiantys kregždėms ar kitos rūšies paukščiams patekti į balkonus. Pasitaiko atvejų, kai tinklai dedami ir po tiltais miestuose. Tokie tinklai gali būti pavojingi paukščiams, nes į juos lengva įsipainioti, o neretai ištrūkti negalintys paukščiai žūsta nuo dehidratacijos, streso ar kitų paukščių atakų.
Kiti plačiai pasaulyje naudojami atbaidymo metodai yra plakatai ar specialūs objektai, ant kurių pavaizduotos plėšrūno akys, ant stogų atbrailų pakabinamos čežančios, šviesą atspindinčios girliandos. Vis dėlto, šie metodai dažniausiai nepasiteisina, o kregždėms jau sukrovus lizdą, tokių objektų naudojimas tik trikdytų jų perėjimo metą.
Vienas saugesnių paplitusių metodų – slidžios plastikinės juostos, kurios klijuojamos stogo kampuose. Prie lygaus ir nekimbančio paviršiaus iš dumblo lipdyti lizdo kregždėms nepavyksta, todėl tikėtina, kad jos pasirinktų kitą vietą įsikurti ir perėti. Kitas panašus ir mažiau streso paukščiams keliantis metodas – įstrižos medinės lentutės ar virvutės pritvirtinamos tose pačiose vietose.
Be vengiančių kregždžių kaimynystės netrūksta gyventojų, kurie džiaugiasi sugrįžusiais ir jų pastogėse įsikurti nusprendusiais paukščiais. Netgi populiaru įsigyti kregždėms skirtų patvarių keramikinių lizdų. Juos galima pritvirtinti toje pastato vietoje, kuri būtų priimtina ne tik kregždėms, bet teršimu nepatogumų nesudarytų ir namo gyventojams. Taip pat pasitaiko atvejų, kai silpnai sulipdyti kregždžių lizdeliai nukrenta, todėl pritvirtinti keramikiniai lizdai padeda geriau pasirūpinti kregždžių jaunikliais.
Svarbu atsižvelgti, kad visos minėtos priemonės yra draudžiamos, jei kregždės jau spėjo pasirinkti jūsų namus perėjimui ir jauniklių auginimui. Tokiu atveju, skatiname leisti kregždėms praleisti sezoną jų pasirinktoje vietoje ir ramiai užauginti jauniklius. Siekiant išvengti kregždžių ekskrementų, po lizdu rekomenduojama pritvirtinti dėžutę ar medinę lentelę, kurią būtų galima nuimti ir išvalyti rudens pradžioje, kai kregždės su jaunikliais palieka lizdus.