Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doc. Vytautas Liakas pripažįsta – šis pavasaris yra išskirtinai sausas. Žemės ūkio sektorius susiduria su iššūkiais. Tačiau ekspertai šioje situacijoje įžvelgia realią paralelę – mažiau grėsmių patirs arba visiškai jų išvengs tie ūkiai, kurie įsiklauso į rekomendacijas ir laiku imasi prevencinių priemonių. Priešingu atveju, rudenį derliaus gausa gali ir nedžiuginti.
Palankios prognozės tik tiems, kas girdi mokslo rekomendacijas
„Ekstremali situacija dėl sausros Lietuvoje dar nėra paskelbta, tačiau iš tiesų daugelyje vietų jau labai sausa. Dabartinėje situacijoje gelbsti tai, kad oro temperatūra dar nėra aukšta. Be to, žiema augalams buvo palanki, žiemkenčiai peržiemojo išskirtinai gerai, todėl ūkiams, kuriuose laikomasi logiškų technologijų, palankios derliaus prognozės tebeišlieka – pasėliai praretėjo tiek, kiek turėjo praretėti, ir šiuo metu yra optimalaus tankumo. Ūkiai, kurie investavo į žiemkenčių šaknų formavimo bei dirvos gerinimo priemones turėtų sėkmingai sulaukti sausros pabaigos, nes anksčiau ar vėliau vis tiek palis. Net ir 2 mm kritulių būtų 20 tūkst. litrų vandens į 1 ha dirvos. Be to, augalai lietaus vandens pasisavina ir per lapus. Kita vertus, dėl drėgmės deficito fotosintezės intensyvumas šiuo metu yra labai mažas, nes fotosintezei vanduo būtinas: augalų lapuose pakito chlorofilo a ir b santykis ir pasėliai gali pradėti gelsti“, – aiškina Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas Liakas.
Pašnekovo teigimu, mokslininkai neatsitiktinai nuolat atkreipia ūkininkų dėmesį į tai, kaip svarbu padėti žiemkenčiams formuoti šaknų sistemą, nes be tvirtų šaknų augalas negali iš dirvos paimti vandens. O jo nesant nevyksta fotosintezė, nors kitos šiam procesui būtinos medžiagos – anglies dvideginio – užtenka.
Augalo gerovė prasideda nuo dirvos ir sėklos paruošimo
V. Liako pastebėjimu, šiuo metu Lietuvos laukuose vyrauja dvejopi pasėliai – vieni klesti, kiti – gelsta ir skursta. Išrovus tokius skirtingus augalus galima akivaizdžiai įsitikinti, kad gelstantieji yra praktiškai be šaknų. Dažniausiai tai – netinkamo dirvos dirbimo ir prastos sėklų kokybės pasekmė.
„Visų pirma ūkiams reikėtų atsisakyti agresyvaus ir destruktyvaus dirvos dirbimo sunkiasvore technika. Dabar labai aiškiai matyti, kad ten, kur buvo pritaikytas agresyvus dirbimas, pasėliai daugeliu atvejų yra prastesni. Dar viena problema – iš dirvos „išleista“ drėgmė, nes daugelis stereotipiškai tebegalvoja, kad „čia Lietuva, čia lietūs lyja“, bet iš tiesų matome meteorologinius pokyčius ir besikeičiančias sąlygas. Nuėmę derlių ūkininkai kartais nenupurškia ražienų medžiagomis, spartinančiomis mineralizaciją ir neinicijuoja organinės anglies kaupimosi dirvožemyje. O dėl ilgai vykstančios augalinių liekanų mineralizacijos dirvožemis gali net apsinuodyti puvimo produktais.
Be to, pagailima investicijų sertifikuotoms sėkloms, o sėjama tai, kas turima savame ūkyje. Tačiau tokiu atveju nėra aišku, ar savos sėklos neužsikrėtusios ligomis. Ūkininkai į tai numoja ranka, esą sėklas nubeicuos, padidins sėjimo normas ir viskas bus gerai. Tačiau beicas ne visuomet gali apsaugoti sėklas nuo ligų sukėlėjų (ypač šaknų puvinių), esančių dirvoje. Tada bandoma situaciją taisyti fungicidais, bet jų naudojimas šių metų sąlygomis gana specifinis, reikia labai gerai išmanyti procesus, vykstančius dirvožemyje, ir augalų fiziologiją, kad investicija augalų apsaugai virstų pelnu.
Nereikėtų tikėtis gero derliaus, jei ūkyje nevykdoma sėjomaina, javai sėjami po javų tinkamai neapdorojus augalinių liekanų bei dirvos, nes dėl to gali vystytis šaknų puviniai, „atkertantys“ augalus nuo vandens”, – įspėja ekspertas.
Užduotis – paskatinti augalus elgtis taip, lyg drėgmės jiems netrūktų
Ar išlošė tie ūkininkai, kurie pavasarinių kultūrų sėjai skirtuose laukuose augino tarpinius pasėlius? Pašnekovo nuomone, jei tai buvo daroma „ne dėl pliusiuko“, siekiant gauti išmokas, išlošė, jei sėjo ne tik garstyčias ir ridikus, kurie „išneša“ iš dirvos vandenį, bet rinkosi 6-7 augalų, kurių šaknys yra įvairios, mišinius. Tai padėjo dirvoje išsaugoti daugiau drėgmės bei maisto medžiagų.
V. Liako teigimu, dabar, norint pasiekti vandenį, augalo šaknys turi nukeliauti į 1,5 m gylį. Tam, kad iš tokio gylio jį pakeltų, turi vykti labai stipri tranpiracija – įsiurbto vandens garinimas pro lapų žioteles. Stokodamos vandens žiotelės nuolat yra užsivėrusios ir augalas pradeda vysti. Kviečiai dėl to pirmiausia atmeta ūglius, galiausiai žiedus, ir rudenį varpos gali būti pustuštės.
„Ūkininko užduotis dabar pasiekti, kad augalo žiotelės atsidarytų bent kelioms valandoms per dieną. Tam yra specialių amino rūgščių, kurios reguliuoja žiotelių varstymąsi bei reguliuoja vandens balansą ląstelėse. Pabrėžiu – specialių, nes išpurškus bet kokių, norimo efekto gali ir nebūti“, – įspėja ekspertas.
Atkūrus vandens cirkuliaciją augale atsinaujina fiziologiniai procesai ir žiotelės pradeda varstytis įprastu ritmu. V. Liako aiškinimu, taip padedame augalui atidaryti žioteles nepalankiomis sąlygomis ir suaktyviname transpiraciją. Jei žiotelės neatidaromos, transpiracija nevyksta ir augalas sunyksta. Vykstant fotosintezei lapuose sukurtos organinės medžiagos keliauja į šaknis, šaknys auga. Taip vyksta ciklas – augančios šaknys pateikia vandenį ir ištirpusias maisto medžiagas, ir augalas atkuria savo fiziologinius procesus. Suprantama, tokios technologijos gali palaikyti augaluose vykstančius procesus tam tikrą laiką, jei vyraus sausringi orai – teks perskaičiuoti derlingumo potencialą.
Kenčia visa Europa
Vasariniai augalai – miežiai, vasariniai kviečiai, pupiečiai, cukriniai runkeliai – eksperto nuomone, šiemet sudygo labai gražiai. Ypač ten, kur buvo pritaikytos suparastintos dirvos įdirbimo technologijos ir išsaugota dirvos drėgmė.
„Jei drėgmės nebus, situacija, be abejo, pasikeis. Šį pavasarį visa Europa kenčia dėl drėgmės deficito. Tarkime, Prancūzija prognozes šių metų derliaus potencialui jau sumažino 40 proc. Tai labai daug. Belgijos ūkininkai iki šiol dar niekada nebuvo patyrę tokių pavasarinių sausrų kaip šiųmetė. Vokiečiai taip pat labai sunerimę. Moldovoje lietaus visiškai nėra jau net 9 mėn. Bet ten, skirtingai nei pas mus, labai derlingas dirvožemis, ir tai pasėlius gelbsti. Bulgarijoje maža to, kad stinga drėgmės, dar nesiliauja ir šalnos – kai kuriuose regionuose oro temperatūra nukrenta net iki –12 laipsnių. Čekijoje – taip pat sausra. Ten ūkininkai tvirtina esantys įpratę prie sausrų, bet ne pavasarį“, – pasakoja nuolat su užsienio šalių ūkininkais bendraujantis VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto docentas.
Mūsų šalies prekinės gamybos daržovių, uogų ūkiams, pašnekovo pastebėjimu, šį pavasarį gali padėti tik įrengtos efektyvios lietinimo sistemos, tačiau papildomas laistymas neabejotinai išaugins derliaus savikainą, o kartu ir galutines jo kainas.
Daržininkai mėgėjai, laistantys daržus rankiniu būdu, taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kad šį pavasarį augalams vandens reikia daugiau nei įprastai. 10 mm lietaus vandens – tai 10 l talpos kibiras, tenkantis 1 kv. metrui lysvės. Sausai dirvai didelio efekto tai nesuteikia.
„Turint omenyje sparčiai besikeičiantį klimatą ir galvojant apie šalies žemės ūkio perspektyvą, šiuo metu reikėtų spartinti melioracijos sistemų pertvarką. Anksčiau Lietuvoje buvo aktualu drėgmę iš laukų pavasarį pašalinti. Dabar turime išmokti, kaip ją išsaugoti“, – reziumuoja V. Liakas.
