Pasiskiepyti nuo sezoninio gripo panoro beveik pusė rizikos grupės asmenų, todėl vakcinos visiems norintiesiems nepakaks, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Pasak jo, tokias indikacijas parodė liepą atlikta gyventojų apklausa.
„Turime rekordiškai didelį išsakytą norą – yra apie 47 proc. rizikos grupei priklausančių gyventojų. Priminsiu, kad tai yra arba vyresni nei 65 metų gyventojai, sergantys lėtinėmis ligomis, dirbantys sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat nėščios moterys. Būtent šiai rizikos grupei priklausančių beveik pusė asmenų nurodė, kad planuoja skiepytis sezoninio gripo vakcina“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė A. Veryga.
Ano jo, artimiausiu metu bus nustatyta skiepų prioriteto tvarka, t. y. pirmiausia bus skiepijami medikai, dirbantys su pacientais, taip pat vyresnio amžiaus gyventojai ar tie, kuriems dėl gripo gali išsivystyti pavojingos komplikacijos.
„Yra nupirktos vakcinos, bet gali atsitikti taip, kad visi, kurie nori, ypač kurie nėra rizikos grupėse, turės ribotas galimybes pasiskiepyti“, – tvirtino ministras.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiemet nupirkta 205 tūkst. vienetų vakcinos – maždaug 40-čia tūkst. daugiau nei pernai.
Pasak A. Verygos, skiepų nuo gripo populiarumą didina ir rekomendacijos skiepytis, dėl vadinamosios diferencinės diagnostikos, norint atmesti šią ligą dėl panašių į koronavirusą simptomų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pabrėžė, kad koronaviruso atvejai pradėti registruoti tik vasarį, kai gripas „nebebuvo labai aktyvus“. Tačiau šiemet rudenį šios abi infekcijos persidengs, todėl skiepai nuo gripo gali padėti išvengti ir rimtesnių komplikacijų, ir atskirti patį koronavirusą ar kitas infekcijas nuo gripo.
„Gripo vakcinos poreikis Europoje ir pasaulyje yra didžiulis, gamintojai nebespėja pagaminti tiek vakcinos (…), todėl ir Lietuva nupirko tiek, kiek prašė gydymo įstaigos pavasarį“, – sakė ji.
Anot D. Razmuvienės, vakcina šiemet Lietuvą pasieks per du kartus: iš 205 tūkst. dozių rugsėjo pabaigoje bus atvežta apie 100 tūkst., likęs kiekis Lietuvą turėtų pasiekti pirmąją lapkričio savaitę. Įprastai šie nemokami skiepai skirti penkioms rizikos grupėms: medikams, nėščiosioms, slaugos ir globos įstaigų gyventojams, 65-erių ir vyresniems gyventojų bei visiems, kurie serga lėtinėmis ligomis.
Šiemet pirmoji gripo vakcinos partija turėtų būti skirta medikams ir globos įstaigų gyventojams, atsižvelgiant į ankstesnę situaciją, kai pirmieji koronaviruso židiniai buvo gydymo ir globos bei slaugos įstaigose.
„Jeigu susirgs medikai pirmiausia gripu – kas gi teiks pagalbą ligoniams, jei bus situacija rimtesnė dėl koronavirusinės infekcijos? Lygiai taip pat dėl gydymo įstaigų apkrovos, nes kaip aš sakiau, gripas startuoja ir sunku nuspėti, koks bus sezonas“, – tvirtino NVSC atstovė.
„Galima pasakyti, medikai bus pirmoje vietoje. Ne vien tik gydytojai – ir slaugytojai, ir jų padėjėjai. Toliau – globos namų ir gyventojai, ir ten dirbantys visų specialybių medikai“, – teigė D. Razmuvienė.
NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusį gripo sezoną, turint omenyje ir mokamą vakciną, nuo sezoninio gripo pasiskiepijo beveik dešimtadalis visų gyventojų, daugiausia – apie 100–105 tūkst. skiepijosi vyresnieji nei 65-erių. Tokio amžiaus žmonių iš viso Lietuvoje yra per 500 tūkstančių. Taip pat kasmet skiepijasi 12–15 tūkst. medikų.
Pasak D. Razmuvienės, bendras pasiskiepijusių iš rizikos grupių procentas nėra didelis, bet tikimasi, kad jis šiemet augs. Vyresniesiems rekomenduojama skiepytis kuo vėliau, nes imuninė sistema geba išlaikyti antikūnius apie keturis mėnesius, t. y. ne visą gripo sezoną.
Anot jos, gyventojai visada gali pasiskiepyti už pinigus – kasmet vadinamąja komercine vakcina pasinaudoja 100–110 tūkst. gyventojų, dažnai – darbdavių iniciatyva.
