Beveik prieš metus įsigaliojusiame Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) numatytą prievolę paskirti duomenų apsaugos pareigūną įgyvendino tik trečdalis tai turėjusių padaryti juridinių asmenų. Tarp vėluojančiųjų – daugiausia valstybinių įstaigų ir organizacijų, rašo „Verslo žinios“.
Per praėjusius metus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI) apie duomenų apsaugos pareigūno (DAP) paskyrimą pranešė 1470 organizacijų, iš jų – 760 viešųjų juridinių asmenų ir 710 privačių juridinių asmenų. Šių metų pirmąjį ketvirtį apie pareigūno paskyrimą inspekcijai pranešė dar 239 organizacijos.
„Apytiksliai esame numatę, kad Lietuvoje DAP turi paskirti apie 4 tūkst. valdžios institucijų bei įstaigų ir apie 1400 įmonių, tvarkančių asmens duomenis dideliu mastu. Nedraudžiama ir kitoms įmonėms turėti šiuos specialistus“, – VŽ cituoja VDAI Teisės skyriaus patarėją Ramintą Sinkevičiūtę-Šečkuvienę.
Pasak jos, tikėtina, kad idealiu atveju bendras DAP skaičius Lietuvoje neturėtų būti mažesnis nei 5,5 tūkst. Tačiau klausimas, kada šis skaičius bus pasiektas, lieka atviras.
BNS primena, kad Europos Sąjungos BDAR įsigaliojo 2018 metų gegužės 25 dieną. Reglamente nustatytas pagrindinis principas, kad fiziniai asmenys turi aiškiai duoti leidimą naudoti jų duomenis. Pagal šį teisės aktą vartotojams taip pat suteikiama „teisė žinoti“, kas tvarko jų duomenis ir kam jie bus naudojami. Numatyta ir kitų taisyklių.
