Paskutinė rinkėjų apklausa prieš Seimo rinkimus pademonstravo, kad trys partijos finišo link žengia koja kojon. Pirmąsias pozicijas tradiciškai išlaiko socialdemokratai, tačiau valstiečiai žalieji ir konservatoriai atsilieka paklaidos ribose. Tai reiškia, kad daugiamandatėje rinkimų apygardoje šios partijos yra lygiavertės, o rinkimai tampa neprognozuojami.
Remiantis apklausa, rinkimus daugiamandatėje apygardoje artimiausią sekmadienį laimėtų Algirdo Butkevičiaus socialdemokratų partija. Už ją balsuotų 15,6 proc. apklaustų rinkėjų. Prieš mėnesį norinčių balsuoti už socialdemokratus buvo 17,2 proc. Vadinasi, populiarumas sumažėjo 1,6 proc. Tačiau socialdemokratai nebegali pasigirti atotrūkiu nuo kitų partijų. Antroji populiariausia partija Lietuvoje šiuo metu yra Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Rugsėjo mėnesį jos populiarumas siekė 14 proc., rugpjūtį – 12,4 proc. Pokytis siekia 1,6 proc. Paklaidos ribose atsilieka Gabrieliaus Landsbergio Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Balsuoti už konservatorius pasiryžę 13,7 proc. respondentų. Prieš mėnesį tokių žmonių buvo 10,5 proc. Per mėnesį populiarumas išaugo 3,2 proc. „Realiai rezultatai rodo, kad mes turime tris pirmas partijas prie starto linijos, jų pozicijos šiai dienai yra labai panašios. Taip pat turime dar pulkelį partijų, kurių populiarumas apie 5 proc. Taigi turime dvi grupes partijų“, – teigia įmonės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Toliau sąraše esančios partijos gali pasigirti kur kas mažesniu reitingų lygiu nei trys pirmosios. Balsuoti už Valentino Mazuronio vadovaujamą Darbo partiją norėtų 5,2 proc. respondentų (buvo 6,6 proc.). Remigijaus Šimašiaus Liberalų sąjūdžio populiarumas apsistojo ties 5 proc. riba (buvo 6,3 proc.). Tuo metu Rolando Pakso „Tvarkos ir teisingumo“ partijos gerbėjų sumažėjo iki 4,9 proc. (buvo 5,1 proc.). Reitingus augina Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija: jos populiarumas – 4,6 proc. (buvo 3,3 proc.). Tiesa, koaliciniai dariniai rinkimuose turi surinkti ne mažiau nei 7 proc. nuo balsavusių rinkėjų – tik tuomet galima dalyvauti mandatų dalybose. Lietuvos lenkų rinkimų akcija rugsėjo mėnesį pritrauktų 4,2 proc. respondentų (rugpjūtį – 4,7 proc.), Lietuvos laisvės sąjunga – 2,5 proc. (buvo 3 proc.). Dar 2,5 proc. apklaustųjų balsuotų už kitą partiją, 16,3 proc. nebalsuotų ir 11,5 proc. nežinojo arba neatsakė į klausimą.
