Buvo gražus, saulėtas antradienis. „Norfos“ parduotuvėje pagal žmonos surašytą atmintinę įvairių prekių prikroviau pilną vežimėlį ir atsistojau prie kasos į ilgą žmonių eilę. Nesijaudinu, kad ilgai teks laukti, nes turiu savybę stebėti žmones. Galbūt todėl, kad gyvenu kaimo pakraštyje, ir, apart žmonos, ištisomis savaitėmis kito žmogaus nematau. Todėl atvažiavęs į miestą, stebiu žmones: jie visi įdomūs, visi savotiškai gražūs. Stebėdamas žmones, jaučiuosi tartum skaityčiau įdomią knygą.
Štai į parduotuvę energingai ateina jaunuolis, iškart paima „Anykštą“, perskaito anekdotus, šypteli ir, laikraštį padėjęs į vietą, energingai nueina į prekių salę. Jaunas pensininkas, laikraštyje susiradęs skelbimų puslapį, atidžiai skaito, ir po geros minutės laikraštį padeda į kitą vietą, energingai nuskubėdamas į prekių salę.
Kažkas nukrito. Atsisukęs matau: jauna moteris su gražia šukuosena, įsitikinusi, kad niekas nepastebėjo, nepakėlusi numesto daikto, pasišalina iš „nusikaltimo“ vietos. Paskubomis ateina du darbininkai (dėvi specialiuosius rūbus). Vienas paima „Anykštą“ ir abu paskubomis nueina į prekių salę. Netrukus pastebiu, kai savitarnos kasoje jie atsiskaito už laikraštį ir du skirtingų spalvų gėrimų butelius. Su savo prekėmis paskubomis išeina iš parduotuvės.
Į parduotuvę vienas po kito eina žmonės, lyg bitutės, nešdamos parduotuvės pelną.
Tvirtas pensininkas, tikrai buvęs valstybės tarnautojas, perverčia laikraščio kiekvieną puslapį, galimai paskaitydamas straipsnių pavadinimus, atsargiai padeda laikraštį į vietą ir nužingsniuoja į prekių sakę.
Žmonių eilė „tirpsta“ pamažu – tikriausiai kažkas kasoje moka mokesčius.
Tvarkingai apsirengusi, išvaizdi senjorė, mokytoja ir medikė, neskubėdama paima „Norfos“ krepšelį, įsideda „Anykštą“ ir neskubėdama nueina į prekių salę.
Stumdamas atgal tuščią vežimėlį, kad atsiimčiau įdėtą eurą, pagalvojau: anykštėnams „Anykšta“ reikalinga. Labai tikiu, kad tie žmonės, kurie pažiūrėjo, pavartė laikraštį, įsidėję į krepšelį sau reikalingų prekių, eidami prie kasos, į krepšelį įsidės ir „Anykštos“ laikraštį.
Boleslovas
Deja blogai pastebejot uz vežimus euro moket nereikia
Kuti stebėt vysi žyno vysi matė kur išsigimeliai ira kuniškiai Anykščiai.
Padarė prielaidą,kad kažkas moka mokesčius – nors norfa berods jau keletą metų mokesčių kaip nepriima. Įdomi logika. Toks jausmas,kad pusdienį prastovėjo prie laikraščių stendo.
Idomus tipas.
Labai įtartinas žmogus.