Per metus augintinių padaugėjo dvigubai: atskleidžiami populiariausi 2022 m. šunų ir kačių vardai

Lietuvių noras įsigyti augintinį neblėsta, o kaip rodo Gyvūnų augintinių registro duomenys, įregistruojamų šunų ir kačių skaičius per metus išaugo kone dukart.

2022 m. daugiausia buvo registruojami šunys, net 92 693, ir tai yra dvigubai daugiau nei 2021-aisiais, kai šis skaičius siekė 46 465. Registruotų kačių skaičius per metus taip pat išaugo beveik dvigubai ir 2022 m. buvo 47 707. Šis šuolis siejamas su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisa, pagal kurią nuo 2021 m. gegužės 1 d. paženklinti ir Gyvūnų augintinių registre registruoti turi būti visi šunys, katės ir šeškai.

„Žinoma, naujoji pataisa turėjo įtakos skaičiams augti. Kaip matome iš duomenų, aktyviausiai šunis ir kates žmonės registravo balandžio–gegužės mėnesiais, tai yra iki pokyčio įsigaliojimo – tuomet registruota net per 46 tūkst. šunų ir per 19 tūkst. kačių. Siekiant užtikrinti gyvūnų augintinių atsekamumą, užkrečiamųjų ligų prevenciją ir mažinti bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų augintinių skaičių, nuo šio laikotarpio visus šunis, kates ir šeškus registruoti privaloma. Aktyviausiai registruojami šunys ir katės“, – sako Daiva Miliauskienė, VĮ Žemės ūkio duomenų centro vyriausioji specialistė.

Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, kartu su  augintinių skaičiumi auga ir suvokimas apie tinkamą augintino priežiūrą, atsakomybės už augintinį jausmas – vis daugiau šeimininkų, siekdami apsisaugoti nuo finansinių nuostolių šunims, katėms susirgus ar jiems pridarius žalos kitų asmenų turtui, ryžtasi juos apdrausti.

„Paprastai nuostoliai būna susiję su sveikatos sutrikimais. 2022 m. šunų šeimininkai dažniausiai kreipėsi dėl augintinių skrandžio problemų, įvairių traumų, dermatito, ausų, šlapimo takų uždegimų. Kačių augintojai susiduria su kiek kitokiais atvejais ir praėjusiais metais kreipėsi dėl komplikacijų katėms prarijus daiktus, pabėgimų, šlapimo takų uždegimų, skrandžio ar akių ligų. Vidutinė išmoka ligos atveju siekė 200 eurų, tačiau pasitaikė atvejų, kai prireikus sudėtingų operacijų nuostoliai perkopė ir 3 tūkst. eurų“, – teigia draudimo bendrovės „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius.

Populiariausi 2022 m. vardai ir veislės

Pagal įstatymo pataisą ženklinti privaloma šeškus, kates ir šunis, tačiau pastarųjų dviejų ir toliau išlieka daugiausia šalyje. Pateikiami populiariausi augintinių vardai.

2022 m. populiariausi šunų vardai ir jų skaičius

1. Bela 1 438
2. Pupa 1 200
3. Rikis 1 160
4. Tobis 969
5. Reksas 897

2022 m. populiariausi kačių vardai ir jų skaičius

1. Luna 664
2. Simba 641
3. Pūkis 549
4. Murka 533
5. Pupa 373

Gyvūnų augintinių registre 2022 m. daugiausia registruota mišrūnų, o po jų rikiuojasi tokios šunų veislės: vokiečių aviganiai, Jorkšyro terjerai, vokiečių nykštukiniai špicai, cvergšnauceriai, Labradoro retriveriai. Populiariausios kačių veislės: britų trumpaplaukės, Meino meškėnai, Bengalijos katės, Abisinijos katės, škotų stačiaausės.

Draudimo bendrovės „If“ statistika rodo, kad jau ne pirmus metus šunys yra ne tik dažniau registruojami, bet ir dažniau draudžiami nei katės. Žmonės dažniau draudžia Jorkšyro terjerus, Labradoro retriverius, vokiečių aviganius, vengrų trumpaplaukius pointerius, taip pat mišrūnus. Dažniausiai draudžiamos katės yra Meino meškėnai, britų trumpaplaukės, sfinksai, škotų nulėpausės, mišrūnės.

Registruojami iš Ukrainos atvykę augintiniai

Pasak D. Miliauskienės, dėl prasidėjusio karo Ukrainoje į Lietuvą atvyko daug ukrainiečių, kurie kartu atsivežė ir savo augintinius – šie taip pat registruojami Lietuvos Gyvūnų augintinių registre.

„Siekiant užtikrinti gyvūnų augintinių atsekamumą Europoje ir pasaulyje bei užtikrinti užkrečiamųjų ligų prevenciją, 2022 m. balandžio 4 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo vadovaujantis augintiniai, įvežti iš Ukrainos ir paženklinti mikroschemomis, buvo pradėti registruoti Lietuvos Gyvūnų augintinių registre. 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, šiuo metu šiame registre yra registruoti 767 šunys ir 511 kačių iš Ukrainos“, – sako D. Miliauskienė, VĮ Žemės ūkio duomenų centro vyriausioji specialistė.