Pernai vienas centralizuotai tiekiamą vandenį gaunantis šalies vartotojas per parą suvartojo vidutiniškai 2,5 litro šalto vandens daugiau nei 2013 metais. Vandentvarkininkai tai sieja su gerėjančia šalies gyventojų ekonomine padėtimi.
„Vandens suvartojimą analitikai visame pasaulyje sieja su ekonomine gyventojų padėtimi. Augantis šalto geriamojo vandens suvartojimo kiekis leidžia daryti prielaidą, kad šalies gyventojų pragyvenimo lygis auga. Tiesa, ekonomiškai pajėgiausių šalių gyventojai vis dar suvartoja 2-3 kartus daugiau vandens”, – teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.
Pernai vienas šalies gyventojas per parą vidutiniškai suvartojo 65,7 litro centralizuotai tiekiamo šalto geriamojo vandens. Tai 4 proc. daugiau nei 2013 metais, kai paros vartojimas siekė 63,2 litro vandens.
Iš viso pernai šalies vandentvarkos įmonės privatiems vartotojams ir įmonėms patiekė beveik 122 mln. kub. metrų vandens. 2013 metais šis rodiklis siekė 120 mln. kub. metrų vandens.
Tuo tarpu išvalytų nuotekų kiekis sumažėjo 5 proc. Pernai šalies vandentvarkos įmonės išvalė beveik 148 mln. kub. metrų nuotekų, o 2013 metais šis rodiklis siekė 156 mln. kub. metrų.
„Idealiu atveju išvalymui surenkamų nuotekų kiekis turėtų būti artimas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Šio skaičiaus mažėjimas reiškia, kad investicijos atstatant nuotekų tinklus pradeda duoti rezultatus. Tai tiesioginis įrodymas, kad mažėja gruntinio vandens infiltracija į savitakinius nuotekų surinkimo tinklus. Išvalomų nuotekų mažėjimas taip pat reiškia, kad pagerėjo geriamojo vandens apskaita ir atsiskaitymas daugiabučiuose gyvenamuose namuose. Trumpai tariant, vandentvaros įmonės geriau dirbo su klientais ir patyrė mažesnius komercinius nuostolius”, – sako B. Miežutavičius.
