Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse sausį brango, rodo antradienį paskelbta kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.
Palyginti su gruodžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 0,6 proc. (42 centais), tačiau palyginti su 2023-ųjų sausiu, buvo 14,3 proc. (10,92 euro) pigesnis.
Stebimų pigiausių prekių krepšelis pabrango po keturis mėnesius iš eilės fiksuoto jo pigimo, ir yra 13,3 proc. (7,7 euro) brangesnis nei prieš dvejus metus.
Sausį pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 57,27 euro (pigo 0,79 euro), antroje vietoje „Lidl“ – 58,8 euro (brango 0,64 euro), trečioje „e-Rimi“ – 62,75 euro (brango 0,41 euro), ketvirtoje „Rimi“ – 64,05 euro (brango 0,49 euro), penktoje „Barbora“ – 64,39 (pigo 0,25 euro), šeštoje „Norfa“ – 66,09 euro (pigo 2,37 euro), septintoje „Iki“ – 73,1 euro (brango 2,5 euro), aštuntoje „Last Mile“ – 77,35 euro (brango 2,7 euro).
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos kilo 4,1 proc. (2,96 euro), o per metus pigo 4,7 proc. (2,96 euro).
Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 13, pigo 38 prekės, vienos kaina nekito.
Reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango dvi prekės, labiausiai brangusios prekės – pigiausios pomidorų sultys, „Lipton“ arbata, pigiausi avižiniai dribsniai, virta dešra.
Seniau TSRS gerais laikais klestėjo toks pasakymas ’’ubagų maistas’’ – tai produktai kuriuos valgydavo visi. Valstybės programos buvo nustatytos pagrindiniams išgyvenimo poreikiams. Tai duona, pienas, sviestas, silkė, šlapianka.
Vienas iš pavyzdžių dabartinės gerovės ES valstybėje susmirdusios silkės kaina jau siekianti lašišos kainą už kilogramą 10€. Ubagams nieko nebeliko, tik supelijusios kruopos pasibaigusiu galiojimu.
Sovietiniais laikais ponų maistas buvo marinuoti žirneliai, ketčupas, apelsinai ir elementariai mėsa. Bet tūlas ponas Leonas tikriausiai pamiršo, kad žirnelių geriausiu atveju, per metus galėjo nusipirkti vieną kartą metuose, ir tai jei pasiseks. O tualetinio popieriaus gauti parduotuvėje, tolylu laimėti milijoną. Dabar ubagai valgo kiekvieną dieną tai, ką ponas Leonas, negalėjo sau leisti gerais CCCP laikais.
Deja neteko matyt kad ubagai pirktų lašišą, silkę, ar karpį kai ši tapo prabanga po 10€/kg. ir brangiau.
Visos žuvys TSRS laikais buvo ’’ubagų maistas’’, o mėsa ’’ponų maistas’’. Ponai, tik dabar suprato kodėl ubagai valgydami tarybiniais laikais žuvį ir žoles buvo sveikesni už mėsaėdžius ponus.
Levukas lygina nesulyginamus dalykus. Sovietiniais laikas silkę pirko su galva ir neišdarinėtą, o dabar lygina silkės paruoštą filė su priedais, kuri ir kainuoja po 10 eurų/kg. Tai pirk kaip sovietmečiu silkę su galvą, ir mokėsi po 4 €/ kg. Nelabai matau kur tu čia įžiūri prabangą, kai šiuo atveju iš minimalios algos gali nupirkti 175 kilogramus silkės. Tipo sovietmečiu jos nupirkdavai daugiau? Ar sovietmečiu parduotuvėse matei lašišos, kad dabar galėtum palyginti jos kainas?
Jei kažkokiu stebuklingu būdu papultumėte į 50 – uosius metus, tikriausiai labai stebėtumėtės, kad juoduosius ikrus samčiais semia iš statinaičių ir vonelių bei pardavinėja kilogramais. Skirtingais tarybmečio periodais juodieji ikrai kainavo nuo 16 iki 40 rublių už kilogramą, raudonieji ikrai buvo vertinami kiek prasčiau, tad, buvo maždaug dvigubai pigesni.
Naujametinis užkandis – ant balto batono plonai užtepta sviesto ir pabarstyta juodųjų ar, jei jau esi biednas, raudonųjų ikrų. Užkandis itin derindavosi su taurele “Sostinės”…
Koks atlyginimas buvo 1950 metais? Ir tur ta juoda ikra dingo po 1950 metų? Chruščiovas su Brežnevu pavogė?
bolobylai, išmazgotom smegenelem. Čia jau nieko jusų kartai nepakeisi. Bolobolas geriau pasirasyki.
melas