Lietuvos gyventojų išlaidos nekompensuojamiesiems vaistams ir maisto papildams nuolat auga. Tam paranki ir agresyvi jų reklama. Pastaruoju metu ji užkariauja ir poliklinikų erdves, kurių praktiškai niekas nekontroliuoja, tad patikliam vartotojui galima brukti bet ką.
Lietuvos gyventojų išlaidos nekompensuojamiesiems vaistams ir maisto papildams nuolat auga. Tam paranki ir agresyvi jų reklama. Pastaruoju metu ji užkariauja ir poliklinikų erdves, kurių praktiškai niekas nekontroliuoja, tad patikliam vartotojui galima brukti bet ką.
Interaktyvi reklama LCD ekranuose gydymo įstaigose atsirado palyginti neseniai. Tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai atkreipė dėmesį, kad ši reklama dažnai pateikiama pažeidžiant teisės aktus.
„Reklamose nenurodomas vaisto vartojimo būdas, dozavimas, specialūs įspėjimai, kontraindikacijos”, – sakė „Respublikai” VVKT Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė.
Paklausta, kiek pažeidėjų buvo nubausti už netinkamą reklamos pateikimą gyventojams, VVKT atstovė pripažino, kad nė vieno.
„Įrodyti tokį pažeidimą sudėtinga ir brangu. Reklamą reikia nufotografuoti ar nufilmuoti, nes vaizdai keičiasi kas sekundę, – dėstė V.Žilėnaitė-Puodžiuvienė. – Dėl tos pačios priežasties net ir tvarkingai pagal teisės aktus surašytas kontraindikacijas ir įspėjimus, kad dėl vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, vartotojas vargu ar spės perskaityti. Todėl, įvertinę realią žalą ir naudą, mes pirmiausia imamės tirti rimtesnius pažeidimus nei reklama ekranuose”.
Reklamą platinančios bendrovės už paslaugą gauna nemažus pinigus, bet atsakomybė už reklamos pažeidimus tenka ne jos skleidėjui, o reklamuojamo vaistinio preparato gamintojui.
Reklamos atitiktį teisės aktams iš anksto galima patikrinti pačioje VVKT, tačiau už ekspertizę imama valstybės rinkliava – apie 360 litų. Todėl, pasak VVKT atstovės, retai kas ta paslauga naudojasi.
Prekybą maisto papildais, jų ženklinimą ir reklamą prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Baudos už pažeidimus siekia nuo 1000 iki 15 500 litų.
Tačiau už maisto papildų reklamos pažeidimus LCD ekranuose niekas nebuvo nubaustas. VVKT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Valavičius „Respublikai” aiškino, kad skundų nebuvo gauta, o planinių šio gana naujo reklamos metodo patikrinimų VMVT inspektoriai kol kas neatliko nė vieno.
„Ateityje planuojame tai daryti”, – žadėjo D.Valavičius.
Prieš porą metų rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai” atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad maisto papildus nuolat vartoja 40 proc. Lietuvos gyventojų.
2005 m. Lietuvos gyventojai vaistams ir maisto papildams išleido beveik 940 mln. litų. O 2008 m. skyrė jau apie 1,4 mlrd. litų namų ūkių išlaidų.
Remiantis statistika, lietuviai 2008 m. iš 794 litų per mėnesį išlaidų vienam namų ūkio nariui, net ir kūdikiui, sveikatai išleido vidutiniškai 39 litus, arba 4,7 proc. mėnesinių pajamų.
Lietuvos gyventojų išlaidos nekompensuojamiesiems vaistams ir maisto papildams nuolat auga. Tam paranki ir agresyvi jų reklama. Pastaruoju metu ji užkariauja ir poliklinikų erdves, kurių praktiškai niekas nekontroliuoja, tad patikliam vartotojui galima brukti bet ką.
Interaktyvi reklama LCD ekranuose gydymo įstaigose atsirado palyginti neseniai. Tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai atkreipė dėmesį, kad ši reklama dažnai pateikiama pažeidžiant teisės aktus.
„Reklamose nenurodomas vaisto vartojimo būdas, dozavimas, specialūs įspėjimai, kontraindikacijos”, – sakė „Respublikai” VVKT Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė.
Paklausta, kiek pažeidėjų buvo nubausti už netinkamą reklamos pateikimą gyventojams, VVKT atstovė pripažino, kad nė vieno.
„Įrodyti tokį pažeidimą sudėtinga ir brangu. Reklamą reikia nufotografuoti ar nufilmuoti, nes vaizdai keičiasi kas sekundę, – dėstė V.Žilėnaitė-Puodžiuvienė. – Dėl tos pačios priežasties net ir tvarkingai pagal teisės aktus surašytas kontraindikacijas ir įspėjimus, kad dėl vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, vartotojas vargu ar spės perskaityti. Todėl, įvertinę realią žalą ir naudą, mes pirmiausia imamės tirti rimtesnius pažeidimus nei reklama ekranuose”.
Reklamą platinančios bendrovės už paslaugą gauna nemažus pinigus, bet atsakomybė už reklamos pažeidimus tenka ne jos skleidėjui, o reklamuojamo vaistinio preparato gamintojui.
Reklamos atitiktį teisės aktams iš anksto galima patikrinti pačioje VVKT, tačiau už ekspertizę imama valstybės rinkliava – apie 360 litų. Todėl, pasak VVKT atstovės, retai kas ta paslauga naudojasi.
Prekybą maisto papildais, jų ženklinimą ir reklamą prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Baudos už pažeidimus siekia nuo 1000 iki 15 500 litų.
Tačiau už maisto papildų reklamos pažeidimus LCD ekranuose niekas nebuvo nubaustas. VVKT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Valavičius „Respublikai” aiškino, kad skundų nebuvo gauta, o planinių šio gana naujo reklamos metodo patikrinimų VMVT inspektoriai kol kas neatliko nė vieno.
„Ateityje planuojame tai daryti”, – žadėjo D.Valavičius.
Prieš porą metų rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai” atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad maisto papildus nuolat vartoja 40 proc. Lietuvos gyventojų.
2005 m. Lietuvos gyventojai vaistams ir maisto papildams išleido beveik 940 mln. litų. O 2008 m. skyrė jau apie 1,4 mlrd. litų namų ūkių išlaidų.
Remiantis statistika, lietuviai 2008 m. iš 794 litų per mėnesį išlaidų vienam namų ūkio nariui, net ir kūdikiui, sveikatai išleido vidutiniškai 39 litus, arba 4,7 proc. mėnesinių pajamų.
