POLITIKA
Rusija prie vartų, šalia – jos agentai, viskas ritasi bedugnės link, tačiau, dėkui Dievui, esame mes, kurie galime visus išgelbėti. Šitokia konservatorių suvažiavimo žinia Lietuvai ir pasauliui. Perspėjimai dėl tykančių pavojų ir įvairių grėsmių teorijos dominavo į suvažiavimą susirinkusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų kalbose. Be to, buvo priimti nutarimai ir rezoliucijos, kuriose dėstoma, jog tik konservatoriai gali nuvesti Lietuvą į šviesią ateitį Europoje.
Tiesa, kokia turėtų būti Europa, atrodo, iki galo neaišku netgi kai kuriems vedliams. Mat dešiniųjų gretose rusena ir gresia įsiliepsnoti ginčas dėl kai kurių pamatinių partijos vertybių. Sostinės „Compensos“ salėje, kurioje paprastai šurmuliuoja įvairios šventės, skamba koncertai, įvykęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 25-mečiui skirtas suvažiavimas priminė vieną tokių margaspalvių renginių. Vytautas Bruveris – „Konservatoriai gąsdino ir ramino“. LIETUVOS RYTAS
Seimo valdyba vis dar suka galvą, ką daryti su parlamento viešbutyje likusiomis laisvomis patalpomis, iš kurių prieš septynis mėnesius išsikraustė SEB bankas. Naujausias pasiūlymas – čia įkurdinti planuojamą steigti visuomenei skirtą parlamentarizmo pažinimo centrą.
2 tūkst. kv. m patalpos sostinės Gedimino prospekte įsikūrusiame Seimo viešbutyje stovi tuščios nuo praėjusio rudens, kai išsikraustė SEB bankas. Jo mokėti nuompinigiai parlamento kanceliarijai buvo nemenka paspirtis. Dabar visas patalpų išlaikymo išlaidas tenka dengti Seimui. Iš pradžių būta ketinimų pasilikti šį plotą savo reikmėms ir nuomininkų neįsileisti. Tačiau sulaukus kritikos pulta ieškoti įnamių. Per gerą pusmetį norą įsikurti tose patalpose pareiškė vos viena rimta pretendentė – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT). Tuo metu atsirado ir nauja patalpų panaudojimo iniciatyva. Raimoda Ramelienė – „Seimas linkęs pataupyti patalpas sau“. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Po meno fejerverkų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui kultūros lauke veriasi duobė: svarbios įstaigos uždaromos renovacijai, kai kurias siūloma likviduoti. Praėjusį savaitgalį įspūdingais koncertais sezoną baigė Vilniaus Kongresų rūmai ir Nacionalinė filharmonija, valstybės atkūrimo šimtmetį paminėję reikšmingais festivaliais ir kitais projektais. Tačiau artimiausia ateitis jų meno kolektyvams ir publikai nežada nieko gera. Iki 2019-ųjų vien sostinėje renovuoti bus uždaryti mažiausiai penki svarbūs scenos menų židiniai.
Pagal 2014-2020 metų europinių investicijų panaudojimo programą kol kas tvarkomas vos vienas Vilniaus objektas, nors planuoti darbus ir viešuosius pirkimus daugeliu atvejų pradėta dar 2014-aisiais. Vilkinimas užtraukė problemų: per tą laiką viskas pabrango, pinigų, aišku, nepadaugėjo, paseno numatyta pirkti įranga. Tuo metu valdininkams visa tai – nė motais: dažnu atveju projektus prašoma vykdyti paraidžiui. Asta Andrikonytė – „Ta pati ranka ir kiša milijonus, ir daužo“. LIETUVOS RYTAS
Vienas iš Stasio Šalkauskio išminties šventės renginių – iškilmingas Stasio Šalkauskio premijos įteikimo vakaras įvyko gegužės 11 d. koncertinėje įstaigoje „Saulė“. Prabėgus septyneriems metams nuo paskutiniosios premijos įteikimo, ji paskirta žymiam Lietuvos filosofui ir viešajam intelektualui Alvydui Jokubaičiui.
Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys papasakojo, kad susirinkusi atnaujinta Lietuvos kultūros fondo, Šiaulių krašto kultūros fondo S. Šalkauskio premijos skyrimo komisija iš 15 pretendentų išrinko šių metų nominantą. Komisija po ilgų svarstymų apsisprendė 1500 eurų premiją įteikti profesoriui hab. dr. A. Jokubaičiui, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Filosofijos fakulteto dėstytojui, Politikos teorijos katedros vedėjui. „Tai vienas svarbiausių politikos mąstytojų Lietuvoje, liberalizmo kritikas. Profesoriaus Alvydo Jokubaičio kandidatūra susilaukė didelio palaikymo, – sakė H. Smilgys. – Neabejojame šio žmogaus nuopelnais Lietuvai.“ Teresė Hokienė – „S. Šalkauskio premija – Vilniaus universiteto profesoriui A. Jokubaičiui“. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
SVEIKATA
Į e.sveikatos sistemos projektą investuota 40 mln. eurų, iki 2020-ųjų skirta dar 28,25 mln., tačiau ji neapima visos šalies, stringa, o vakar kai kurie veiksmai tapo negalimi.
Medicininė dokumentacija pasirašoma e.parašu, tačiau šią savaitę jie jau nebegalioja. Taip nutiko gydymo įstaigose, kurios naudojosi Skaitmeninio sertifikavimo centro e.parašu. Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendė nebepratęsti jo išduoto e.parašo sertifikatų galiojimo. Teigiama, kad Skaitmeninio sertifikavimo centras neįrodė savo paslaugų patikimumo, todėl buvo panaikinta teisė įmonei išduoti e.parašo sertifikatus, o išduotųjų galiojimą šių metų vasarį, kai buvo priimtas sprendimas, pratęsė trims mėnesiams. Marijana Jasaitienė – „Milijonai iššvaistyti – kaltųjų niekas neieško“. KAUNO DIENA
TEISĖTVARKA
Apie pažeidimus įkalinimo įstaigų sistemoje pirmoji prabilusi Teisingumo ministerijoje laikinai dirbanti Rasa Kazėnienė dabar nebeturi ramybės. Jai tenka ir bylinėtis teisme, ir skaityti apie save neigiamus straipsnius, kurie, moters įsitikinimu, yra užsakomieji bei visiškai neatitinka tiesos.
Mėnesio pabaigoje R. Kazėnienės laukia teismo posėdis. Per teismą jos neigiamame kontekste įvardyta įmonė „Niklita“ (nors ji buvo tik viena iš daugybės įmonių, kurias įvardijo auditoriai) reikalauja įrodyti teiginius, kuriuos moteris pateikė STT, nors tuos teiginius, pasak R. Kazėnienės, vėliau patvirtino įvairios valstybės institucijos. Tačiau ramybės neduoda ir ramiai dirbti neleidžia ne tik šis ieškinys. Praėjusią savaitę viename Kauno dienraštyje pasirodė milžiniškas straipsnis, kuriame rašoma, esą Teisingumo ministerijos „išpūstas skandalo burbulas bliūkšta“. Danas Nagelė – „R. Kazėnienė sulaukė keršto už tiesą“. VAKARO ŽINIOS
Paaiškėję faktai apie Lietuvą apraizgiusį „MG Baltic“ voratinklį privertė prisiminti ir mįslingą kartu su koncerno vadovu Dariumi Mockumi verslą kūrusio ir dirbusio verslininko Arvydo Grigo mirtį 2000-ųjų metų pradžioje. Sūnaus netekęs žinomas mokslininkas Romualdas Grigas neabejoja, kad su jo vaiku susidorota, nes jis žinojo per daug.
A. Grigas savo namų vonioje negyvas rastas 2000 metų sausio 20-osios rytą, likus mėnesiui iki 35-ojo gimtadienio. Iš pradžių ekspertai nusprendė, jog mirties priežastimi tapo apsinuodijimas etilenglikoliu (pagrindine automobilių aušinimo skysčio dalimi). Ekshumavus palaikus ir Kijeve atlikus pakartotinę ekspertizę, konstatuota natūrali mirtis. Tačiau tai nepanaikino įtarimų, jog į Ukrainos sostinę nuvežti visai ne to žmogaus kūno dalių ir kraujo pavyzdžiai. Darius Čiužauskas – „MB Baltic“ skandalas atvėrė senas žaizdas“. VAKARO ŽINIOS
Šeštadienio popietę greitasis keleivinis traukinys Vilnius-Klaipėda kliudė ir mirtinai sužalojo per Zoknių geležinkelio pėsčiųjų perėją ėjusią trylikametę. Spėjama, kad mergaitė traukinio signalo neišgirdo. 1991 metais uždarius Zoknių pervažą geležinkelį gali kirsti tik pėstieji. Nelaimė įvyko pusvalandis po vidudienio. Miesto autobusu iš Šiaulių vykusi trylikametė išlipo prie Zoknių esančioje maršruto paskutinėje stotelėje. Paskambinusi tėvui pranešė jau grįžusi ir jis galintis atvykti jos parsivežti į Bačiūnų gatvėje esančią sodų bendriją, kur šeima gyvena.
Manoma, kad mergaitė nusprendė kirsti geležinkelį į tą pusę, kur tėvas ir turėjo atvažiuoti jos pasiimti. Atvykęs tėvas išvydo tragediją. Per geležinkelį einančią mergaitę kliudė traukinys. Greitosios pagalbos medikai vaikui padėti jau buvo bejėgiai. Pagalbos prireikė ir nemažą darbo patirtį turinčiam traukinio mašinistui – 52 metų vyrui tęsti kelionę dėl psichologinio sukrėtimo neleista, tad į tragedijos vietą skubiai iškviestas traukinio mašinistas iš Radviliškio. Edita Karklelienė – „Tragedija Zoknių pervažoje“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Namo skubančiai šiaulietei paauglei labai norėjosi žvilgtelėti į mobiliojo telefono ekraną. Tai jai kainavo gyvybę – akių nepakėlusią l3-metę ant geležinkelio bėgių mirtinai sužalojo traukinys.
Šeštadienį įvykusi kraupi nelaimė priminė prieš metus Lietuvoje įsiplieskusią diskusiją dėl draudimo pėstiesiems naudotis mobiliojo ryšio telefonais perėjose. Ši tvarka turėjo įsigalioti nuo šių metų pradžios, bet parlamentarų grupės pateiktą įstatymo projektą atmetė Vyriausybė. Tada patikėta Susisiekimo ministerijos specialistų rekomendacija neišskirti vienos dėmesį trikdančios priemonės, be to, nuspręsta, kad tokį draudimą būtų labai sunku kontroliuoti. Agnė Kuznecovaitė, Gintaras Šiuparys – „Žvilgsnis į telefoną – svarbiau nei gyvybė“. LIETUVOS RYTAS
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Kėdainių policininkai sulaukė iškvietimo į Didžiojoje gatvėje veikiantį barą. Pastarojo darbuotojai panešė, kad jame netinkamai elgiasi, laisto gėrimus, daužo taures ir viešąją tvarką pažeidinėja keli neblaivūs asmenys. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai sulaikė sunkiai apgirtusius 35 ir 49 metų vyrus. Abu jie į alkotesterį „pripūtė“ įspūdingus skaičius – po 5 alkoholio promiles.
Vežamas į komisariatą jaunesnis chuliganas nusprendė išbandyti laimę siūlydamas policininkams kyšį. Ir nesismulkino. Nors su savimi turėjo dar nespėtus pragerti 2000 eurų, už tai, kad būtų paleistas, tarnybiniame automobilyje „Škoda Yeti“ vyriausiajam patruliui pasiūlė net 15 000 eurų. Tačiau toks dosnumas vyro ne tik neišgelbėjo nuo laikino sulaikymo dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ir uždirbo baudžiamąją bylą. Darius Čiužauskas – „15 000 eurų kyšis neišsuko“. VAKARO ŽINIOS
