POLITIKA
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepaneigė elektroniniu paštu susirašinėjusi su kyšininkavimu įtariamu buvusiu Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu, tačiau tikino negalinti patvirtinti į viešumą patekusių laiškų autentiškumo. Tai padaryti nusiteikę Seimo valdantieji. Vakar D. Grybauskaitė ne per patarėją, o pati išsakė savo poziciją dėl visuomenėje susidomėjimą sukėlusio paviešinto jos susirašinėjimo su perspektyviausiu šalies politiku kadaise vadintu E. Masiuliu.
Prezidentė teigė nesistebinti, jog informacija apie laiškus paskelbta būtent tada, kai „istorinė korupcijos byla“ pasiekė teismą. Anot jos, buvo galima prognozuoti, kad gynybai bus pasitelktos įvairios priemonės. D. Grybauskaitė patvirtino susirašinėjimo faktą, tačiau aiškino, jog nėra galimybių patikrinti, ar laiškai tikri, nes jie neva nebuvo išsaugoti prezidentūros serveriuose. Prezidentės komentarą išklausę valdantieji „valstiečiai“ pažadėjo imtis parlamentinio tyrimo. Raimonda Ramelienė – „Epistolinė politika kaitina aistras“. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Švietimo ir mokslo ministerija praregėjo – net ketvirtadalis moksleivių nepasiekia bazinio lygmens matematinio, gamtamokslio ugdymo, skaitymo srityse. Ką daryti? Ogi grąžinti internatus, šiuolaikiškai vadinant juos dienos mokyklomis. Ministerijos atstovų teigimu, kuo daugiau laiko vaikai praleis mokyklose, tuo saugesni ir protingesni užaugs.
Švietimo ir mokslo ministerija nustatė, kad žinių trūkumą lemia toli gražu ne viena priežastis. Tarp priežasčių minima ir socialinė atskirtis. Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, mokykla turi rūpintis ir padėti įveikti atskirtį vaikams, kurie auga nepalankiomis socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis. Nuo rugsėjo 40-yje šalies mokyklų numatoma išbandyti visos dienos mokyklos koncepciją, pagal kurią mokiniai būtų užimami ne tik pamokų metu, bet ir didžiąją likusios dienos dalį, ne trumpiau nei iki 16-17 val. Tai reiškia, kad vaikai galėtų po pamokų likti mokykloje, lankyti būrelius, paruošti namų darbus, pavalgyti. Aida Valinskienė – „Sovietmečio internatai grįžta“. VAKARO ŽINIOS
Su pedagogų stygiumi susiduriančiame Panevėžyje parengta šios srities specialistų pritraukimo programa – darželių auklėtojams ir mokyklų mokytojams bus siūloma įvairiausių lengvatų. Pažvelgus į vienos Panevėžio gimnazijos (etikos sumetimais ugdymo įstaiga neįvardijama) pedagogų kolektyvą, akivaizdu, kad tik vienas iš 72 specialistų yra 34 metų.
Šiuos skaičius „Lietuvos žinioms“ pateikusi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė pabrėžė, kad į mokyklas ir vaikų darželius neateina dirbti jauni pedagogai, tad Aukštaitijos sostinėje jaučiamas jų stygius. Nerimaujant, kad po metų kitų nebus kam mokyti jaunųjų panevėžiečių, Panevėžio merijos suburtų specialistų komanda parengė programą, kurioje numatyta į ugdymo įstaigas pritraukti jaunų specialistų. Pedagogikos mokslus pasirinksiantiems jauniems žmonėms numatoma mokėti stipendijas, pradėjusiems dirbti pedagogams – suteikti butus, o važinėjantiems iš kitų miestų – mokėti kelionpinigius. Daiva Baronienė – „Pedagogus vilios ir stipendijomis, ir butais“. LIETUVOS ŽINIOS
Gegužės 11-13 dienomis Šiauliuose vyraus vieno ryškiausių visų laikų miesto asmenybių filosofo Stasio Šalkauskio idėjos. Dvi dienas vyks konferencija, kurioje pranešimus skaitys ne tik žymūs mūsų šalies intelektualai, bet ir pasaulinio lygio pranešėjai. S. Šalkauskio išminties šventės pagrindinis akcentas – filosofo vardo premijos sugrąžinimas į miesto kultūrinį gyvenimą. Vienas iš šventės vakarų bus skirtas ir geriems darbams – intelektualaus humoro vakaro metu už bilietus surinktos lėšos bus skirtos vėžiu sergantiems vaikams paremti.
Šiauliuose atkuriama S. Šalkauskio premija. Kaip spaudos konferencijoje informavo miesto mero pavaduotojas Justinas Sartauskas, tokia premija gyvavo dar iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, tačiau ji buvo įteikta 4 išeivijos atstovams. Jūratė Rauduvienė – „S. Šalkauskio idėjos atgims išminties šventėje“. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
TEISĖTVARKA
Jungtinėse Amerikos Valstijose sulaikyta įvairiais nusikaltimais įtariama buvusi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė švenčia nors ir nedidelę, tačiau pirmąją pergalę. JAV federalinis teismas mažiausiai savaitei sustabdė jos ekstradiciją į Lietuvą.
Sprendimą laikinai atidėti N. Venckienės išsiuntimo į Lietuvą procedūrą JAV federalinio teismo Čikagoje teisėja priėmė antradienį. Lietuvės advokatai prašo ginamosios ekstradiciją į gimtinę apskritai atidėti metams, kol bus išnagrinėtas jos prašymas suteikti politinį prieglobstį JAV. Šis N. Venckienės prašymas turėtų būti svarstomas 2019 metų liepą. Ar atskiru sprendimu atidėti ekstradiciją vėlesniam laikui, teismas spręs kitos savaitės viduryje. Po palankaus verdikto didžiausiu N. Venckienės rūpesčiu išlieka siekiamybė būti kuo greičiau išleistai į laisvę už užstatą. Šį prašymą teismas svarstys gegužės 15 dieną. Darius Čiužauskas – „N. Venckienė savaitei lieka JAV“. VAKARO ŽINIOS
Į kalėjimo pareigūno namus įsibrovę nusikaltėliai pavogė ginklą, iš Lietuvos futbolo rinktinės trenerio buto dingo garso ir vaizdo aparatūra, o poilsiavietės savininkas turėjo būti pagrobtas. Šiuos nusikaltimus įvykdė viena grupuotė. Kelios dešimtys vyrų Vilniuje apvogė per šimtą namų, butų ir biurų, bet griežtų bausmių sulaukė tiktai tie, kurie priklausė gerai organizuotai grupuotei.
Bylą dėl vagysčių, plėšimų ir turto prievartavimo Vilniaus apygardos teismui (VAT) perdavę prokurorai nurodė, kad vienai grupuotei vadovavo Ričardas Simonaitis, pravarde Proška, kitai – Jaroslavas Vedrickis, pravarde Karbonadas. Bylą išnagrinėjęs teismas nutarė, kad J .Vedrickio suburtos kompanijos dar negalima laikyti grupuote. „Tai buvo tik grupuotės užuomazga“, – paaiškino VAT teisėja Laureta Ulbienė. Milda Kuizinaitė – „Gauja taikėsi ir į įžymybes“. LIETUVOS RYTAS
Atvesdintas konvojaus į teismą Ernestas Čičinskas nepersižegnojo, kaip prieš vagystę Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčioje. Tačiau turbūt ne dėl to, kad buvo surakintas antrankiais, kurie netrukdė jam dengtis veido. Tai jau šešta šio 32-ejų metų ilgapirščio akistata su Temide.
Prieš Kauno apylinkės teismą vakar stojęs E. Čičinskas kaltinamas vienuolika nusikaltimų, kuriuos įvykdė beveik per metus. Kaltinamąjį aktą sudaro 30 lapų. Tačiau yra pagrindo įtarti, kad ne visi jo padaryti nusikaltimai buvo nufilmuoti, kaip jau minėta nemažą atgarsį sukėlusi vagystė iš bažnyčios, dėl ko E. Čičinskas ir bando slėpti nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų veidą. Kaip jau rašyta, remiantis šiuo policijos išplatintu vaizdo įrašu, atėjęs pernai vasario 15-osios popietę į minėtus „Akropolio“ kaimynystėje esančius Dievo namus, jis pirmiausia atsiklaupė ir persižegnojo, o po akimirkos jau savinosi nuo Švč. Mergelės Marijos altoriaus tikinčiųjų dovanas už pagalbą ištikus nelaimei. Greta Čižinauskaitė – „Bažnyčią apvogęs ilgapirštis atsisako advokato“. KAUNO DIENA
Dėl balandį skandalingai „Aro“ kovotojų sulaikyto advokato Aivaro Surblio sustabdytų įgaliojimų stringa kita uostamiesčio teisėsaugininkų byla. Klaipėdos apylinkės teismas negalėjo tęsti bylos, kurioje minimas žinomos atlikėjos Vilijos Pilibaitytės- Mios sutuoktinis Nerijus Antanavičius. Su kuriuo scenos žvaigždė pranešė pradėjusi skyrybų procesą.
Vakar turėjęs įvykti baudžiamosios bylos nagrinėjimo posėdis buvo atidėtas. Nors šį kartą į teismo salę susirinko visi bylos dalyviai – teisiamieji N. Antanavičius, Simonas Paulauskas, Darius Petrutis. O su Artūru Jonu Venslausku buvo pasirengta bendrauti vaizdo konferencijos būdu, nes vyras suimtas Šiauliuose. Posėdyje nedalyvavo tik šio kaltinamojo gynėjas A. Surblys. A. Surblys ir dar vienas asmuo išgarsėjo balandį, kai juos teko sulaikyti automatais ginkluotiems „Aro“ kovotojams. Asta Aleksėjūnaitė – „Byla įstrigo dėl advokato“. KLAIPĖDA
Uostamiesčio paplūdimiuose planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras, kurios padėtų užtikrinti didesnį poilsiautojų saugumą, apsaugoti inventorių nuo vandalų. Tačiau pasigirdo nuogąstavimų, ar nebus pažeidžiamos pramogautojų pajūryje teisės.
Apie vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą paplūdimiuose prabilta dar praėjusiais metais, kai buvo pavogta viešųjų paslaugų stotelės saulės baterija. Kad tokius įrenginius reikia sumontuoti kuo skubiau, patvirtino ir šiemet įvykęs vandalizmo aktas. Paplūdimiuose buvo suniokoti neseniai pastatyti suoliukai, dingo mediena, nuverstas tualetas, atsukti ir pavogti gelbėtojų stebėjimo bokštelių varžtai. Norima, kad tokie įrenginiai atsirastų Antrosios Melnragės ir Smiltynės centriniame paplūdimyje. Kameros ir stebėjimo paslaugą ketinama pirkti konkurso būdu. Milda Skiriutė – „Pliažuose – stebėjimo kameros“. KLAIPĖDA
