POLITIKA
Slaptų politinių pokalbių išklotinių šaltinis neišsenka. Nespėjus nurimti aistroms dėl nutekinto prezidentės ir tuomečio liberalų lyderio susirašinėjimo, lyg atsvara jam pasirodė Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kelianti pagrįstą klausimą, kas valdo mūsų valstybę, – rašo „Lietuvos žinios“. Dėl teisės už valstybės pinigus pelningai tiesti kokį nors kelią verslas kovojo ir kovos, net pasitelkdamas nelabai teisėtus būdus. Tačiau tai, apie ką kalbama nutekintame VSD dokumente, peržengia įprastos politinės korupcijos ribas ir turėtų būti vadinama valstybės užvaldymu. Saugumiečiai bando įrodyti, kad koncernas „MG Baltic“ mėgino valdyti valstybę, į atsakingus postus pasodindamas sau parankius žmones, o tam trukdančius asmenis „nugesindamas“ savo valdomos žiniasklaidos jėga.
Departamento medžiaga iškėlė daug klausimų. Visa politinė sistema ar tik kelios partijos yra neįtikimai korumpuotos? Kodėl VSD 10 metų kaip filmą stebėjo grėsmingus procesus ir nieko nedarė? Galiausiai – kas slepiasi po užtušuotomis VSD dokumento eilutėmis, ko dar yra nenutekintoje medžiagoje ir kodėl, kaip ne kartą nutiko, pateikta ne visa informacija, o tik selektyvi jos dalis? Iš VSD pažymos, be kita ko, galima suprasti, kad Liberalų sąjūdis (LS) yra koncerno „MG Baltic“ ilgalaikis politinis projektas. Tiesa, LS lyderis ir frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas vakar tai griežtai neigė. „Kategoriškai atmetu, kad partija kūrėsi ne savo valia“, – sakė jis. Pasak pažymos, „MG Baltic“ įtaką darė ir socialdemokratams.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar sakė nuolat gaudavusi informaciją apie galimas korupcijos apraiškas ir neteisėtą poveikį politinei sistemai. „Bet tai tik informacija apie poveikį, ji neturi prasmės, jei neturi įrodymų. O įrodymų ieško teisėsaugos institucijos, tokios kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra“, – aiškino prezidentė, paklausta, ar žinojo apie koncerno „MG Baltic“ įtaką partijoms bei politiniams procesams. Šalies vadovės teigimu, tai, jog pastaruoju metu ne viena politinės korupcijos byla pasiekė teismą, rodo, kad teisėsauga galėjo ir gebėjo pateikti įrodymus. Aušra Lėka, Raimonda Ramelienė – „Valstybės (už) valdymo paslapčių skrynią atvėrus“. LIETUVOS ŽINIOS
Tuo metu naujo skandalo centre atsidūrusio koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus antradienį pareiškė, kad plačiai aptarinėjama Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma – nuomonių ir prielaidų kratinys. „Surežisuotų pažymų metodas – J. Stalino ir L. Berijos veiklos imitacija, tik daroma negrabiai ir paskubomis, kai gaunamos „zadanijos“, – sakė D. Mockus. Jis taip pat įžvelgė, jog žvalgybos informacijos apie „MG Baltic“ darytą įtaką politiniams procesams paviešinimas yra tiesioginis spaudimas politinės korupcijos bylą, kurioje įtarimai pareikšti ir koncernui, nagrinėsiantiems teisėjams. Šioje byloje kaltinimai dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu pareikšti ir koncernui, ir buvusiam jo viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui. Tadas Ignatavičius – „Seklių ausys užfiksavo net kalbas apie žiurkes“. LIETUVOS RYTAS
Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, teisininkas Egidijus Bičkauskas VSD pažymą vadina skandalinga, tačiau teigia nesąs optimistas ir manąs, jog „viskas greitai išsisklaidys ir aistros nurims, nors viskas yra skandalinga“. „Vienintelį pliusą matau – gal žmonėms atsivers akys ir jie pamatys, kad už fasado (taip pat – ir už prezidentūros fasado) nėra viskas taip gražu, kaip rodoma“, – sakė E. Bičkauskas. Politikai taip pat vieningai pripažįsta, kad tai – skandalas, tačiau kaip išvalyti Lietuvą nuo tokių dalykų, nežino niekas. Danas Nagelė – „Aišku, kas valdo valstybę?“ VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Antradienį Kultūros ministerijoje du pretendentai dalyvavo konkurse į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovus. Tačiau nei vienam iš jų nesurinkus reikalingo balų skaičiaus, naujasis vadovas taip ir nebuvo išrinktas, – rašo „Vakarų ekspresas“. Konkurso komisijos pirmininkė, kultūros viceministrė Gintarė Žemaitytė pretendentų pavardžių išduoti negalėjo, tačiau informavo, kad konkursas buvo nelengvas, nes ši teatro vadovo kadencija turėtų būti labai sudėtinga: reikia išlaikyti trupę, kūrybinį procesą, suvaldyti sudėtingą investicinį projektą bei viešuosius pirkimus.
„Teatre prasidėjo rekonstrukcija, reikia įgyvendinti didelį investicinį projektą, tačiau sykiu reikia per visą šį laikotarpį išlaikyti trupę. O kai teatras atsinaujins, dar reikės visus nustebinti nauju kūrybiniu proveržiu. Natūralu, kad per tokį sudėtingą laikotarpį teatre gali atslūgti kūrybinės jėgos. Tai – labai sudėtinga kadencija ir nė vienas kandidatas komisijai nesudarė įspūdžio, kad gali susitvarkyti ar turi aiškią nuomonę, kaip tai išspręsti“, – po konkurso komentavo G. Žemaitytė. Netrukus turėtų būti paskelbtas naujas konkursas, kuriame dalyvauti galės ir nelaimėję kandidatai. Rūta Žukė – „Netiko kandidatai į Muzikinio teatro vadovus“. VAKARŲ EKSPRESAS
Atsisakyta idėjos Šiaulių rajone, Bazilionuose, statyti bibliotekos pastatą, kuriame būtų saugoma per 20 tūkst. spaudinių, filosofo, Kovo 11-osios akto signataro Romualdo Ozolo dovanotų šiam miesteliui. Didžiule biblioteka nutarta paversti Bazilionų mokyklą. Netrukus sueis ketveri metai, kai R. Ozolas (1939-2015) savo tėviškei Bazilionams, kuriuose augo nuo pusantrų metų, padovanojo gausią visą gyvenimą rinktą asmeninę biblioteką ir daugiau kaip 12 hektarų miško. Su signataru buvo tartasi, kad pardavus mišką bus gausinama jo dovanota biblioteka. Ji ilgainiui virs lituanistikos centru ir savo skleidžiama šviesa trauks mūsų šalies, o galbūt ir kitų kraštų žmones. Šiuo metu signataro dovanotas miškas jau parduotas, už jį gauti pinigai yra įšaldyti, o Romualdo Ozolo sukaupta biblioteka buvo padalyta knygas paskirsčius atskiroms Bazilionų mokyklos klasėms. Daiva Baronienė – „Pinigai už signataro dovanotą mišką – įšaldyti“. LIETUVOS ŽINIOS
SVEIKATA
Abortų draudimas pažeistų moterų teises ir keltų grėsmę jų sveikatai ar net gyvybei – įsitikinę Seimui jau kelintą kartą pateikto svarstyti abortų draudimo priešininkai. Šiuo metu abortų draudimą įteisinantį įstatymo projektą „stumti“ bando Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Jei bus priimtas šis įstatymo projektas, moteris privalės gimdyti turintį apsigimimų ar sklaidos sutrikimų vaisių, net ir incestas nebūtų sąlyga nutraukti nėštumą. Statistika rodo, kad Lietuvoje abortų skaičius mažėja. Jeigu 1991 m. buvo atlikta 40,7 tūkst. nėštumo nutraukimų, šiandien savo noru nėštumas nutraukiamas nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. kartų. Pasak Šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos asociacijos direktorės Esmeraldos Kuliešytės, situaciją iš esmės padėjo pakeisti ne draudimai, bet informacijos apie nėštumo prevenciją sklaida, kontracepcijos platesnis naudojimas. Deja, tarptautinių ekspertų kasmet sudaromas kontracepcijos žemėlapis rodo, kad prieinamumas prie šeimos planavimo konsultacijų, informacija apie kontracepciją Lietuvoje vis dar yra viena prasčiausių Europoje.
„Kad abortų ir toliau mažėtų, reikia gerinti visuomenės lytinį švietimą, kontracepcijos prieinamumą. Reikia diegti mokslu grįstą lytinį švietimą mokyklose, kompensuoti kontracepciją pažeidžiamoms gyventojų grupėms, – sako E. Kuliešytė. – Tokios šalys kaip Belgija, Nyderlandai, Prancūzija įrodė, kad priemonės, kurių jos ėmėsi, veikia. Šiose šalyse yra vykdoma kontracepcijos prieinamumo politika ir abortų skaičius jose – vienas mažiausių Europoje“. Lietuva yra ratifikavusi moterų teisų konvenciją ir įsipareigojusi ginti bei įgyvendinti moterų žmogaus teises. Todėl bet kokie bandymai riboti moterų teises, iškeliant į pirmą vietą vaisiaus ar embriono teises, žlugdo demokratiją Lietuvoje, įsitikinusi E. Kuliešytė. Aida Valinskienė – „Uždraudus abortus, jų daugės“. VAKARO ŽINIOS
TEISĖTVARKA
Uostamiesčio vaikų teisių saugotojai bei policijos pareigūnai aiškinasi, kas nuskriaudė 4 metų mergaitę, kuri iš darželio pateko į ligoninę. Pirmadienį guldydamos pietų miego vaikus darželio darbuotojos pamatė, kad jos kojos nusėtos mėlynėmis. Supratusios, jog vaikas patyrė smurtą, darželio darbuotojos iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai konstatavo, kad vaiko kojos nusėtos mėlynėmis ir nedideliais nubrozdinimais. Mergaitė atrodė prižiūrėta, tvarkingai aprengta, bet paklausta, kas ją nuskriaudė, sakė, jog mušė mama. Naktį praleidusi ligoninėje mergytė mamos taip ir nesulaukė. Kitą dieną, susitvarkiusi būtinus dokumentus, ją ketino pasiimti močiutė. Jai, matyt, situacija 28 metų dukros šeimoje buvo žinoma. Policininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiam vaikui. Daiva Janauskaitė – „Ant mažylės kojų – mėlynės“. KLAIPĖDA
„Nugirdysime ir apvogsime“, – toks buvo ne kartą teisto klaipėdiečio, atsitiktinai atsidūrusio jį pavėžėjusio vyro namuose, planas. Bet viskas baigėsi liūdniau. Žiauraus nusikaltimo organizatoriui 39 metų Egidijui Milašauskui skirta 16 metų nelaisvės. Už tą patį nusikaltimą – plėšimą ir nužudymą – 14 metų ir trims mėnesiams į pataisos namus keliaus ir metais jaunesnis Dainius Milašius. Dar du tauragiškiai – Vytautas Jonaitis ir Rimantas Surblys – atsipirko lygtinėmis bausmėmis. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą dar galima skųsti. Apsvaiginti alkoholiu ir apiplėšti – tokia mintis kilo E. Milašauskui susipažinus su 53 metų Sauliumi Navicku ir pirmą kartą apsilankius jo namuose Griežpelkių kaime Tauragės rajone. Juolab kad šis laikinai gyveno vienas – žmona tuo metu gydėsi Palangos reabilitacijos ligoninėje.
Kompanija galbūt ir nesitikėjo, kad viskas baigsis taip tragiškai – apiplėštas vyras nuo sumušimų mirė. Plėšikams nepakako svetimuose namuose rastų aukso dirbinių ir kitokių daiktų, dėl kurių patirta žala įvertinta 4 606 eurais. Jie dar ištuštino šeimos šaldytuvą ir pasigriebė keturias šaldytas antis, 11 kilogramų avienos, 15 kilogramų vištienos, uogienių, net iš Romos parvežtą rožinį. Mirusiojo našlės neturtinės žalos ieškinys – 50 tūkst. eurų – patenkintas iš dalies – E. Milašauskas ir D. Milašius jai turės sumokėti 20 tūkst. eurų. Aušra Pilaitienė – „Ketino apiplėšti, bet nužudė“. LIETUVOS RYTAS
Policijos kriminalistai nustatė galimai apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą vienoje iš įmonių. Nustatyta, kad bendrovė, kuri užsiima didmenine įvairių maisto ir ne maisto produktų prekyba Lietuvoje ir Latvijoje galimai klastojo prekių galiojimo ženklinimą ir tiekdavo į rinką prekes, kurių realizacijos terminas jau pasibaigęs. Kratos metu bendrovės sandėlyje aptikta 300 skirtingų rūšių maisto produktų, kurių galiojimo terminas pasibaigęs nuo 2013 iki 2018 metų. Taip pat aptikta prekių galiojimo ženklinimui skirta techninė įranga, įvairios cheminės medžiagos, skirtos ženklinimui pašalinti ir kita. Taip pat atliktos kratos įtariamųjų gyvenamosiose vietose – rasta šovinių, namų gamybos alkoholinių gėrimų, nemažai grynųjų. Šiuo metu įtarimai pareikšti keturiems asmenims Edita Karklelienė – „Pasenusias prekes pirkdavome lyg naujas?“ ŠIAULIŲ KRAŠTAS
