
Rugpjūčio 10–12 dienomis Niūronių kaime, Arklio muziejuje, jau septintą kartą vyko popieriaus karpinių pleneras „Popierinis Niūronių žirgelis“. Tradiciškai kūrybos tema – žirgas, vienas svarbiausių lietuvių kultūros simbolių.
Šių metų užsiėmimai buvo skirti stalo papuošimams – servetėlėms ir staltiesėlėms. Karpinių formatai (nuo A4 iki A3) tapo rimtu iššūkiu net patyrusiems meistrams. Sukurti darbai iš popieriaus buvo laminuojami, kad galėtų kuo ilgiau puošti vaišių stalus.
Dauguma iš devyniolikos dalyvių – ilgamečiai sambūrio svečiai, tačiau kasmet prie jų prisijungia ir keli naujokai, išdrįstantys mokytis karpinių meno. Etnografinėje Legų sodyboje susipynė patyrusių meistrų iš Druskininkų, Utenos, Vilniaus, Leipalingio, Kauno, Jonavos, Kupiškio ir Obelių įgūdžiai bei pradedančiųjų smalsumas. Kūrybinė atmosfera tapo puikia terpe idėjų mainams, įkvėpimui ir bičiulysčių puoselėjimui.


Plenero krikštamote laikoma Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė iš Utenos, kurios privačioje „Odetos galerijoje“ Vaikutėnų kaime (Utenos r.) galima rasti ne tik autorės kūrybos studiją, bet ir įspūdingą margučių ekspoziciją, vadinamą Margučių muziejumi.
„Kai prieš gerą dešimtmetį pirmą kartą pamačiau nuostabias erdves kūrybai Niūronių kaime, su edukatore Rita Vasiliauskiene nusprendėme inicijuoti karpinių plenerus žirgo tema. Džiaugiuosi, kad jie tapo tradiciniai – kitą vasarą rinksimės jau aštuntą kartą“, – sakė O. Bražėnienė.
Ji taip pat prisiminė senąsias popieriaus karpinių tradicijas:
„Buvo laikai, kai mūsų prosenelės kaime kirpo iš balto popieriaus puošmenas buičiai: užuolaidėles ant langų, lentynėlių ir etažerių papuošimus, žibalinių lempų gaubtus, servetėles po gėlių vazonais ant palangių, eglutėms žaisliukus prieš Kalėdas. Tai buvo seniai, ir jos tai darė iš neturto. O mes dabar, būdami persisotinę daiktais, galėdami labai greitai ir nebrangiai visko nusipirkti parduotuvėse, vis tiek norime kažko tikro, savo ir lietuviško. Aikčiojame pamatę tapytas langines, nunertą lininę staltiesę, virš stalo besisupantį šiaudinį sodą ar iš popieriaus iškarpytas užuolaidėles.“

Karpymo meno pleneras – ne tik kūrybinis, bet ir bendruomeninis sambūris. Dalyviai bendravo su anykštėnais ir turistais, nakvojo kaimo klėtelėse bei klojimuose, ragavo etnografinėse krosnyse ant malkų ugnies kepto maisto – kugelio su grietine ir spirgučiais, kibinų, dzūkiškos grikinės „babkos“, varškės ir obuolių sūrių su bruknių uogiene, tradicinės rausvos gaivos. Meną mylintys žmonės mėgavosi gamta, arklių kaimynyste, o norintys galėjo prisėsti prie patyrusio meistro ir iškirpti savo servetėlę ar staltiesėlę, vadinamą „takeliu“.
Per uždarymo ceremoniją Anykščių rajono savivaldybės vicemeras Dainius Žiogelis džiaugėsi įsišaknijusia Niūronių kaimo plenerų tradicija ir įteikė padėką bei „Anykščių kvapo“ flakoną amatų meistrei, edukatorei, tautodailininkei karpytojai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus (Arklio muziejaus) edukatorei R. Vasiliauskienei. Padėkos kalboje buvo pabrėžta R. Vasiliauskienės išskirtinė kūrybinė veikla, ištikimybė tautinio paveldo tradicijoms ir indėlis puoselėjant bei skleidžiant popieriaus karpinių meną. Nuo 2018 m. jos iniciatyva kasmet organizuojami karpytojų sambūriai tapo reikšmingu kūrybinio bendradarbiavimo ir kultūrinės raiškos reiškiniu, suburiančiu menininkus iš visos Lietuvos ir dovanojančiu aukštos meninės vertės parodas.












Prie sveikinimų prisijungė ir vienas plenerų organizatorių, rajono savivaldybės tarybos narys, muziejininkas Egidijus Musteikis.
Savo ruožtu plenero koordinatorė R. Vasiliauskienė priminė, kad Arklio muziejus siūlo gerokai daugiau veiklų, nei liudija vien lankytojų skaičius. Vos prieš dvi savaites Niūronyse baigėsi tradicinis tapybos pleneras, kuriame vyko grafikos, muzikos ir šokių dirbtuvės. Šių metų tapybos pleneras turėjo ypatingą misiją – pradėti tradiciją įamžinti tuos, kurie kūrė, kovojo ir žuvo už Lietuvos laisvę.
Plenero metu sukurti darbai bus eksponuojami rugpjūčio 15 d., per Žolinės šventę, Arklio muziejuje.
