Pradedamas pasėlių deklaravimas, ūkininkai baiminasi chaoso

Pirmadienį Lietuvoje pradedamas pasėlių deklaravimas, jame šiemet – nemažai naujovių.

Norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai šiemet pirmą kartą turės rinktis bei savo veikloje pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas. 

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad naujovėms ilgai ruoštasi, diskutuota ir su žemdirbiais, tačiau pastarieji teigia, jog pakeitimai sudėtingi ir painūs, todėl baiminasi chaoso.

Naujos taisyklės

2023–2027 metų finansiniu laikotarpiu nelieka žalinimo išmokų, tačiau sukurta nauja sistema. Tiesioginėms išmokoms iki 2027-ųjų bendrai skiriama 3 mlrd. eurų, iš jų 25 proc. – ekoschemoms. Jos nėra privalomos, tačiau ūkininkai gaus papildomas išmokas, jei taikys aukštesnius nei minimalius geros aplinkos agrarinės būklės (GAAB) reikalavimus. 

„Sakyčiau didžiausia naujovė yra tai, kad nebelieka žalinimo išmokos, tačiau atsiranda galimybė rinktis ekologines sistemas, be to išsiplečia privalomieji GAAB reikalavimai, kurių yra daugiau nei buvo anksčiau ir jiems atitikti reikia daugiau žinių, informacijos bei pasiruošimo“, – BNS sakė ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Artiomas Volkovas.

Jis sako, kad naujos taisyklės šiemet buvo aktyviai pristatinėjamos ūkininkams, gauta daug klausimų ir patarimų, kurių dalis integruota į taisykles. 

Siekiant, kad būtų kuo mažiau klaidų, pagrindinis deklaravimo laikotarpis bus pratęstas dviem savaitėm, be to, pirmas dvi deklaravimo savaites žemdirbiai galės tikslinti paraiškos duomenis, įbraižyti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bei visa tai išsaugoti, kiekvieną savaitę bus rengiamos nuotolinės ūkininkų konsultacijos.

Pasak A. Volkovo, galutinė taisyklių versija su Europos Komisija yra suderinta ir patvirtinta, tačiau tik po deklaravimo paaiškės, ką dar reikėtų tobulinti. Jis taip pat teigė, kad dėl kai kurių pakeitimų jau kreiptasi į Europos Komisiją, dalis turėtų įsigalioti nuo kitų metų, o dalis – šiemet.

„Pavyzdžiui, labai tikimės sumažinti pievų referencinį dydį bent 60 tūkst. ha, kad ūkininkams sumažintumėme tikimybę poreikiui atstatyti pievas. Šie keitimai neturės įtakos deklaravimo taisyklėms“, – sakė A. Volkovas.

Iš viso ministerija yra numačiusi dešimt ekoschemų. Pasak ministerijos atstovo, ekoschemų populiarumas bus stebimas, pagal tai bus perskirstomos lėšos arba tikslinamos sąlygos, koreguojami išmokų dydžiai. 

Ūkininkai: daug klausimų ir nerimo

Žemdirbių atstovai sako, kad naujo proceso laukia su nerimu, nes vis dar kyla daug klausimų, o sistema ir naujos taisyklės – painios. 

„Labai daug naujovių, praktiškai viskas naujai. Ne tik taisyklės, be abejo, reikalavimai nauji ir reikalavimai padiktuoja taisykles. Bus labai labai daug naujovių ir deklaravimas bus kitoks“, – BNS sakė Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.

Jis sako, kad deklaravimo procesas labiausiai keisis tiems, kurie pretenduos į didesnes išmokas. Pasak jo, norėdami įgyvendinti ekoschemas, ūkininkai prieš deklaravimą turėtų tiksliai apsiskaičiuoti pagal savo plotą, kokias ekoschemas taikys, į kurias lėšas bandys pretenduoti.

„Nebebus kaip anksčiau, kad ūkininkas ateidavo tik žinodamas savo laukus, pasėlių struktūrą ir pasakydavo žemės ūkio skyriaus specialistui ir jis sudeklaruodavo, viskas būdavo paprastai ir greitai“, – kalbėjo jis. 

„Bus daug chaoso, nepasitenkinimo, kas žino, gal prasidėjus deklaravimui ar jam baigiantis, gali prasidėti ir protestai. Nes ir taip įtampa žemės ūkyje, ir dar šitas prisidės, tai vienas iš faktorių, kad nepatenkintų bus daug“, – teigė jis.

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos vadovas Martynas Puidokas sako, kad abejonių kelia sudėtingai pateiktos ekoschemos.

„Abejonių kelia paskirstymo šakos, programos. Nežinau, lietuviams tik kuo sudėtingiau… Kaip bus, pamatysim neužilgo. Jei ūkininkai galvos, kad ateis į žemės ūkio skyrių ir specialistai viską padarys, tai tie specialistai taip pat yra pasimetę. (…) Yra ir dviprasmiškų dalykų, kalba vienaip, rašo kitaip“, – BNS sakė M. Puidokas.

I. Hofmanas taip pat pastebėjo, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys dar prieš metus laiko buvo sukūrusios pilotinius projektus, ūkininkai galėjo išbandyti pasėlių deklaravimą pagal naujas taisykles, tuo metu Lietuvos ūkininkai tokios galimybės neturėjo, o planas su taisyklėmis Europos Komisijai pateiktas paskutinę dieną. 

„Žemdirbių organizacijos, ūkininkai, ne be reikalo teikė pastabas. Ir dar vienas dalykas, jei palygintume su kitomis šalimis, jos nėjo paprastu keliu, mažiau ekoschemų, viskas paprasčiau, po tris ekoschemas, pati sistema paprastesnė, tiek skaičiavimo, piniginiu atžvilgiu. Mes padarėme labai sudėtingai“, – sakė jis. 

Ūkininkų atstovas sako, kad dalis ekoschemų ūkininkams bus nepatrauklios, be to, įžvelgia rizikų, jog dėl nežinios dalis ūkininkų apskritai nesirinks ekoschemų ir pasitenkins bazine išmoka, kuri gali siekti 70-80 eurų už hektarą. 

„Bus tikrai tokių ekoschemų, kurios nepatrauklios ir jų ūkininkai nesirinks. Pavyzdžiui, akmenų krūvos, nes tai prieštarauja elementariai logikai ir praktikai. Jei daug metų ūkininkai dėjo pastangas, kad išvalytų laukus nuo akmenų, krūmų, dabar ekoschema skatina vežti akmenis, krauti kelmus ir kas ten bus, piktžolynas, bus sunku prižiūrėti“, – teigė I. Hofmanas.

Išbandymas ministrui?

Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę žiniasklaidai teigė, kad pasėlių deklaravimas – vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje, o už šį procesą tiesiogiai atsakingas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 

Dėl situacijos žemės ūkio sektoriuje Seimo opozicija ministrui rengia interpeliaciją, surinkti visi reikalingi parašai.

„Lietuvos rytui“ balandį paskelbus, kad premjerė yra priėmusi sprendimą atleisti ministrą, vėliau ji teigė, kad dėl prasidedančio deklaravimo sezono keisti ministrą nebūtų racionalu.

ŽŪM teigimu, vidutinė išmoka po deklaravimo šiemet turėtų siekti apie 206 eurus už hektarą. Manoma, kad šiemet paraiškas teiks apie 110 tūkst. ūkininkų, pernai 118,7 tūkst. pareiškėjų deklaravo 2,9 mln. ha žemės ūkio naudmenų. 

Per pastarąjį dešimtmetį paraiškų skaičius sumažėjo 41 tūkst., tuo tarpu deklaruoti plotai padidėjo apie 120 tūkst. ha.

Tiesioginėms išmokoms 2023-2027 metais bendrai skiriama 3 mlrd. eurų, iš jų 25 proc. – ekoschemoms. Vidutinis metinis tiesioginių išmokų vokas, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, padidėjo apie 28 procentais.

Pagal EK patvirtintą strateginį planą penkeriems metams Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą. 

Ministerijos teigimu, iš viso žemės ūkio ir kaimo plėtros vidutinis metinis finansavimas 2023-2027 metais, palyginti su 2014-2022 metais, padidėjo 8 proc., tačiau vidutinė metinė parama kaimo plėtrai sumažėjo 21 procentu.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas tęsis iki birželio 20 dienos.