Prancūzija atsisveikina su rokenrolo žvaigžde Johny Hallyday

Dešimtys tūkstančių gerbėjų šeštadienį išėjo į Paryžiaus gatves ištarti paskutinį sudie velioniui Prancūzijos rokenrolo žvaigždei Johnny Hallyday (Džoniui Halidė arba Holidėjui), o per pompastišką jo laidotuvių procesiją katafalką lydėjo apie 700 baikerių, lėtai važiavusių Eliziejaus Laukų link.

Anksčiau vadintas „jaunimo tvirkintoju“, bet galiausiai tapęs prancūzų kultūros ikona J. Hallyday, visą gyvenimą traukęs cigaretes be filtro „Gitanes“, mirė trečiadienį nuo plaučių vėžio, būdamas 74 metų. Jam mirus šalį užliejo emocijų banga, neregėta nuo dainininkės Edithos Piaf (Editos Piaf) mirties.

Odinius drabužius mėgusio dainininko, vadinto prancūziškuoju Elvis Presley (Elviu Presliu), prisiekę gerbėjai jau praeitą vakarą pradėjo būriuotis Eliziejaus Laukuose, kad užsitikrintų geriausias vietas per „nacionalinio pagerbimo“ ceremoniją.

Laidotuvių procesiją, prasidėjusi vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku nuo Triumfo arkos link Eliziejaus Laukų, yra panaši į didingas valstybinių laidotuvių procesijas, rengtas Prancūzijai atsisveikinant su savo didžiausiais didvyriais.

Kai kurie gerbėjai verkė, kai baltas karstas su J. Hallyday palaikais buvo vežamas link Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios. Pastarojoje kadaise vyko kompozitoriaus Fryderyko Chopino (Frideriko Šopeno) laidotuvės.

Didžiulei procesijai stabtelėjus Eliziejaus laukuose, jo grupės nariai pradėjo groti J. Hallyday didžiausius hitus scenoje, specialiai įrengtoje priešais bažnyčią.

„Klausiausi jo visą gyvenimą – ryte, dieną ir vakare“, – sakė dainininko ilgametis gerbėjas Claude’as Broosas (Klodas Brosas), atvažiavęs iš Belgijos, kad pamatytų procesiją.

„Netgi dabar negaliu patikėti, kad jis mirę – man liejasi ašaros“, – teigė 36 metų Johnny Bernard’as (Džonis Bernaras), nakvojęs Eliziejaus Laukuose su žmona ir dukra.

Ant Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios buvo pakabintas didžiulis dainininko portretas. Šimtai gerbėjų traukė jo dainas ir šoko tvistą, kad sušiltų giedrą, bet žvarbų rytą.

„Johnny Hallyday muzikantai lydės jį savo muzika“ į paskutinę kelionę, pranešė Prancūzijos prezidentūra. Procesijos metu gatvėse įrengtuose dideliuose ekranuose bus rodomi vaizdai iš 55 metus trukusios J. Hallyday karjeros.

Televizijos tiesiogiai transliuoja „liaudies pagerbimo“ vaizdus, tad „scenos žvėris“, pardavęs daugiau kaip 110 mln. savo įrašų, užsitikrino savo paskutinįjį didelį šou.

Laidotuvės prasidės „trumpomis“ kalbomis pagerbimo kalbomis; jas sakys Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir buvęs valstybės vadovas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi). Pastarasis yra didelis dainininko gerbėjas, prisidėjo organizuojant jo penktąsias vestuves ir mėgino įkalbėti jį grįžti į savo šalį, kai J. Hallyday ją paliko dėl esą pernelyg didelių mokesčių.

Populiariosios kultūros dievaitis

Faktas, kad Prancūzijos vyriausybė pasistengė surengti neįprastą ceremoniją pagerbti dainininkui, beveik nežinomam už prancūzakalbio pasaulio ribų, daug sako apie jo reputaciją populiariojoje kultūroje.

„Jis buvo iš tikrųjų svarbus Prancūzijos žmonių gyvenimui“, – N. Sarkozy kalbėjo apie atlikėją, atnešusį rokenrolą į šansono baladžių šalį.

„Daugybei žmonių Johnny simbolizuoja laimės idėją. Jo netektis palieka didžiulę spragą“, – sakė buvęs prezidentas.

Tačiau kai kuriems J. Hallyday gerbėjams darbininkiškajame sluoksnyje širdgėlą paaštrino žinia, kad dainininkas amžino poilsio atguls Prancūzijai priklausančioje Karibų saloje Sen Bartelemi, kur jis turėjo namus.

Prancūzijos popmuzikos veteranas Michelis Polnareffas (Mišelis Ponarefas), senas J. Hallyday draugas, penktadienį sakė, kad jam atrodo „keista, jog Johnny bus atimtas iš gerbėjų“ tokiu būdu.

Kitiems buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad jų dievaitis, žavėjęs „paprastumu“, bus palaidotas milijonierių kurorte.

Sekmadienį jo palaikai bus nuskraidinti į tą salą ir palaidoti pirmadienį.

Gedintys gerbėjai

Vienas iš gerbėjų, Francois Le Lay (Fransua Le Laji), sakė naujienų agentūrai AFP, jog „mums būtų mieliau, jeigu jis būtų palaidotas Paryžiuje, bet jeigu Johnny šito norėjo, mes gerbsim jo valią“.

„Mano žmona ir aš taupysim pinigus, kuriuos būtume skyrę lankymuisi jo koncertuose, kad kada nors galėtume nuskristi į Sen Bartelemi“, – aiškino jis.

Kiti gerbėjai reikalavo pastatyti Prancūzijoje paminklą žvaigždei, kurį dar kūdikį paliko jo tėvai, kabareto atlikėjai. Būsimąjį dainininką užaugino jo teta ir dėdė.

Nors ne visi prancūzai žavisi J. Halliday amerikietiško stiliaus roku ir kaltina jį originalumo stygiumi, o vienas kritikas yra jį pavadinęs „Prancūzijos nepriklausomos muzikos branduoliniu atgrasomuoju veiksniu“, šio atlikėjo poveikis šalies gyvenimui nepaneigiamas.

„Yra laikas prieš ir po Johnny Hallyday“, – sakė Michka Assayasas (Miška Asajasas), knygos „Naujasis roko žinynas“ (New Dictionary of Rock) autorius.

Filosofas Raphaelis Enthovenas (Rafaelis Antovenas) sakė, kad J. Hallyday mirties poveikį sunku nuvertinti.

„Jis buvo dievaitis. Jo mirtis – tarsi dievo, kuris iš tikrųjų buvo mirtingasis“, – R. Enthovenas sakė Prancūzijos radijui.

„Žmonės sako negalintys patikėti, kad jis mirė, nes tikėjo, kad jis niekada nemirs. Daug žmonių niekada nepatikėjo, kad mirė Elvis. Tas pats tinka ir Johnny“, – pridūrė jis.